Dalyvaujantis eisme apsvaigęs žmogus kelia grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams. Keleiviai turėtų griežtai atsisakyti važiuoti, jei prie vairo sėdasi išgėręs vairuotojas, kurio nepavyksta įtikinti nevairuoti. Tokiu atveju reikėtų elgtis pilietiškai – pranešti policijai apie prie vairo sėdusį išgėrusį vairuotoją.
Alkoholis sutrikdo gebėjimą numatyti, ir reaguoti į galimas rizikas, todėl apsvaigus tikimybė patekti į eismo įvykį ar jį sukelti yra gana didelė ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. 8 proc. dėl vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs vairuotojai. Pėsčiųjų, dėl kurių kaltės įvyko eismo įvykiai, statistika dar liūdnesnė – net 18 proc. dėl pėsčiųjų kaltės įvykusių eismo įvykių sukėlė neblaivūs pėstieji.
Alkoholis veikia smegenis – žmogui sunkiau susikaupti, priimti racionaliausią sprendimą, sutrinka suvokimas, mažėja dėmesio koncentracija. Apsvaigusiam vairuotojui sunkiau atpažinti objektus, suvokti detales, kelio ženklus. Veikiamas alkoholio, vairuotojas klaidingai vertina atstumą ir greitį: objektus mato toliau, nei yra iš tikrųjų, greitis atrodo mažesnis, nei iš tikrųjų. Alkoholis sukelia pernelyg didelį ir nepagrįstą pasitikėjimą savo jėgomis, o tai lemia klaidingą situacijų kelyje vertinimą, neteisingus sprendimus.
Išgėręs vairuotojas mato mažiau – dėl alkoholio poveikio regėjimo laukas mažėja, kol galiausiai lieka tik tunelinis matymas, kai vairuotojas mato tik tai, kas yra tiesiai prieš jį, ir visiškai nemato, kas yra šone (pavyzdžiui, į perėją įžengiančių pėsčiųjų, iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiuojančio automobilio, šalia važiuojančio dviratininko ir pan.). Mažėja ir regos aštrumas, sunkiau atpažinti smulkius objektus, sulėtėja akies prisitaikymas prie tamsos ir atvažiuojančių automobilių žibintų.
Pastaruoju metu vyraujantys karščiai didina žmogaus nuovargį, o jei žmogus išgėręs alkoholio, nuovargis jaučiamas dar stipriau. Apsvaigusio žmogaus judesiai yra lėtesni, mažiau tikslūs. Tyrimai rodo, kad tikimybė užmigti prie vairo padidėja jau esant 0,1 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje. Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę.
Alkoholis mažina vairuotojo reakcijos laiką. Vidutinis vairuotojo laikas yra 1 sekundė – laikas per kurį vairuotojas sureaguoja į pavojingą situaciją. Nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje šį reakcijos laiką pailgina maždaug 0,5 sekundės, todėl pailgėja stabdymo kelias. Važiuojant 50 km/val. greičiu per vieną sekundę nuvažiuojama beveik 14 metrų, puse sekundės sulėtėjusi reakcija pailgintų maždaug 7 metrais. Kuo alkoholio koncentracija kraujyje didesnė, tuo vairuotojo reakcijos laikas ilgesnis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 m. per 5 mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 51 eismo įvykis, kurių metu 4 žmonės žuvo ir 64 buvo sužaloti. 2022 m. per tą pati laikotarpį neblaivūs vairuotojai sukėlė 85 eismo įvykius, kurių metu žuvo 7, buvo sužaloti 106 žmonės.
