Kelio tiesiog nebeliko
Į „Delfi“ kreipėsi skaitytoja, kuri teigė, kad nori pranešti apie situaciją susidariusią dėl netinkamų sprendimų ir, galimai, dėl atmestinai atliktų darbų. Moteris pasakojo, kad keliu Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė susisiekimas tapo nebeįmanomas, mat išsiliejęs Nemuno vanduo ne tik apsėmė, bet tiesiog nuplovė ten buvusį kelią, kuris neseniai buvo išasfaltuotas. Gyventoja nurodė, kad šiuo metu šiuo keliu naudotis yra nebeįmanoma, o dėl to vietiniai negali ne tik laisvai judėti, tačiau netgi apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis ar nuvykti pas medikus.
„Pagal 2018–2024 m. Žvyrkelių asfaltavimo programą buvo baigtas kapitalinis remontas ir asfaltavimo darbai kelio Nr. 4212 Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė ruože nuo 18,422 iki 20,560 km. Deja, panašu, jog kelio kapitalinis remontas buvo daromas neatsižvelgiant į šios vietovės specifiką ir kasmet kelią semiantį Nemuno vandenį. Šiuo metu, atsitraukus potvyniui, naujai asfaltuotas ir iškeltas kelias yra kritinės būsenos – jo nebėra. Neįmanoma judėti jokia transporto priemone. Iki kapitalinio remonto toje vietoje buvo žvyro danga, po kuria dar prieš kokį 100 metų paklotas akmeninis kelias, kuris iki 2023 metais atlikto „kapitalinio remonto“ išlaikydavo stiprias sroves ir nešamus ledus. Dėl galimai atmestinai atliktų darbų yra nebeįmanomas susisiekimas, apsirūpinimas būtiniausiomis prekėmis ir medicininių paslaugų gavimas“, – aiškino skaitytoja Viktorija.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vietos gyventojai negali naudotis ir kitais trimis išvažiavimais, mat vienas taip pat vis dar uždarytas dėl kapitalinio remonto, o kiti du ilgai būna apsemti vandens, todėl automobiliai jais taip pat negali važiuoti.
„Gyventojai visiškai izoliuoti, manau, susiklosčiusi padėtis – artima ekstremaliai situacijai“, – rašė skaitytoja.
Moteris neslėpė pasipiktinimo, kad su tokiais iššūkiais gyventojai susiduria dėl atmestinai atliktų darbų ir teiravosi, kas už tai prisiims atsakomybę.
„Noriu pasiteirauti, kas prisiims atsakomybę dėl priimtų netinkamų inžinerinių sprendimų? Kodėl nebuvo atsižvelgta į šios vietovės specifines sąlygas? Kodėl švaistomi mūsų mokesčių mokėtojų pinigai? Ką daryti vietiniams gyventojams? Tikiuosi suprantate, kad kelią būtina nedelsiant atstatyti bent minimaliai“, – akcentavo Viktorija.
Aiškinsis ar visi veiksniai buvo įvertinti
„Delfi“ susisiekus su Lietuvos automobilių kelių direkcija, Komunikacijos skyriaus vadybininkė Eglė Nemanytė nurodė, kad Kelių direkcija dėl susidariusios situacijos jau kreipėsi į atsakingas institucijas, jog dėl šio statinio griūties būtų sudaryta nepriklausoma komisija, kuri ištirtų ir tiksliai nustatytų kelio griūties aplinkybes.
„Šio kelio projektavimo metu viena iš nurodytų užduočių buvo atsižvelgti į specifines aplinkos sąlygas, todėl Kelių direkcija pasitelks išorės ekspertus nustatyti, ar projektavimo metu tai buvo atlikta. Taip pat bus inicijuotas ir rangovo atliktų darbų kokybės patikrinimas. Jei nepriklausoma komisija nustatys, jog atliekant projektavimo ar rangos darbus buvo priimti netinkami sprendimai ar darbas buvo atliktas nekokybiškai – bus reikalaujama nuostolius atlyginti“, – teigė E. Nemanytė.
Kalių direkcijos atstovė pripažino, kad net ir nuslūgus potvyniui keliu Plaškiai–Lazdėnai–Panemunė nebus įmanoma naudotis, tad, anot jos, LAKD nurodė rangovui kuo skubiau greta esančiame ir šiuo metu remontuojamame kelyje Pagėgiai–Plaušvariai atlikti būtinuosius tvarkymo darbus ir jame atnaujinti eismą. Anot jos, darbai bus atnaujinti iškart atslūgus potvyniui.
„Šiuo metu gyventojų susisiekimu rūpinasi seniūnijos atstovai. Kelių direkcija dar vakar (pirmadienį – „Delfi“) susisiekė su seniūnėmis dėl papildomos pagalbos, tačiau jos neprireikė. Kelių direkcija ir toliau palaikys ryšį su atsakinga seniūnija, kad, esant reikalui, galėtų pasiūlyti pagalbą“, – aiškino Kelių direkcijos atstovė.
Žada paspartinti darbus kituose keliuose
Antradienį LAKD taip pat skelbė, kad dėl susidariusio potvynio Pagėgiuose fiksuojama ekstremaliausia situacija, o dėl apsemiamų kelių pokyčių LAKD konsultuojasi su specialistasi ir svarsto atlikti kelio Plaškiai-Lazdėnai-Panemunė hidrodinaminio poveikio vertinimą.
Pirmą kartą Lietuvoje tokia studija buvo atlikta Šilutės rajone statant Rusnės estakadą. Atliekant vertinimus buvo atliktas hidrodinaminis modeliavimas – atsižvelgiama į užliejimo lygį ir galimybes, esant skirtingo dydžio potvyniams, buvo vertinamos ir kitos priemonės, leidžiančios sumažinti ekstremalių potvynių grėsmes. Skelbiama, kad hidrodinaminis modeliavimas leidžia įvertinti skirtingų dydžio potvynių poveikius ir pasekmes, o turint šią informaciją lengviau priimti teisingus sprendimus.
„Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, keičiasi klimatas, vis dažniau tenka susidurti su įvairiomis gamtos stichijomis, aplinkos reiškiniais. Pavasariniai potvyniai vakarų Lietuvoje nėra naujiena, tačiau matome, kad jie kasmet yra didesni, prasideda anksčiau ir tęsiasi ilgiau nei esame įpratę. Kelių projektuotojai turi į tai atsižvelgti ir įvertinti šias aplinkybes. Būdami užsakovu suprantame, kad turime ir patys praplėsti, atnaujinti turimas ekspertines žinias, kad ateityje galėtume padėti rangovui ir visi drauge rastume teisingus sprendimus“, – pastebi M. Gedaminskas, LAKD Infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas.
Nurodoma, kad už nuplautų kelių atstatymo darbus, kaip ir patrulines kelių apžiūras, riziką keliančių kelių priežiūrą, šiuo metu yra atsakingas LAKD partneris – AB „Kelių priežiūra“.
Skelbiama, kad dėl kelio Pagėgiuose ir kitų probleminių kelių ruožų LAKD nuolatos komunikuoja su partneriu, į pagalbą pasitelkė ir daugiau ekspertų, kurie dalinasi problemų analizėmis, įžvalgomis ir galimais techniniais sprendimais. Anot LAKD, partnerių paprašyta ne tik padidinti darbuotojų pajėgas šioje šalies dalyje, bet ir nuolatos informuoti apie situaciją ir pokyčius vakarų Lietuvos keliuose.
