Įrengtos kaip ir įprastos – su saugos kalniukais, apšvietimu, atitvarais, bet nėra horizontalaus ženklinimo ar perėją parodančio ženklo. Vadinasi, tokiose pirmumas tenka ne pėstiesiems, o vairuotojams. Tik bėda, kad dažnas – ir vairuotojai, ir pėstieji – net nežino, kokia tokių perėjų paskirtis.
Savo pavardės nenorėjusiam viešinti panevėžiečiui Kęstučiui nesuprantama, kodėl dėl naujovių reikia keisti tai, kas laiko patikrinta.
Daugybę metų visiems suprantama, kas yra pėsčiųjų perėja ir kad joje pirmumas pėstiesiems. Tačiau Panevėžyje daugėja vadinamųjų nežymėtų perėjų, kurios skirtos pėstiesiems saugiai pereiti gatvę, bet pirmumo jie neturi.
„Čia iš serijos nei mėsa, nei žuvis. Turėjome nusistovėjusią tvarką: jeigu yra pėsčiųjų perėja, privalu juos praleisti. Tačiau atsiradus nežymėtosioms, atsirado daugiau chaoso. Žinant, kokia mūsų vairavimo kultūra, iki tokių perėjų mums dar reikia gerokai paaugti“, – teigė Kęstutis.
Pavojaus zona
Molainių gatvėje dvi tokios nežymėtos perėjos įrengtos ties 68 ir 78 namais. Kęstučio tvirtinimu, įrengtos tikrai gerai – saugūs atitvarai nuo gatvės, apšvietimas, greitį mažinantys kalniukai. Iš esmės nuo įprastinių jos skiriasi tik tuo, kad nėra pažymėta, jog čia pėsčiųjų perėja. O tai ir sukelia avarines situacijas.
Panevėžietis pasakoja ir pats ne kartą susidūrė, kai pėstieji tiesiog lekia į gatvę, manydami, kad jie turi pirmumą. Arba viena juosta važiuojantis automobilis praleidžia pėsčiuosius, o kita prašvilpia nė nepristabdymas.
„Iki nelaimės čia vienas žingsnis. Pastebiu, kad tiek pėstieji, tiek kai kurie vairuotojai net nežino, kas tokiose perėjose turi pirmumą“, – mano Kęstutis.
Jis įsitikinęs, kad tokių perėjų neturėtų būti – jos pavojingos ir klaidinančios.
Saugiau nei pažymėtoje Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Tomas Jukna teigė, kad priklauso nuo kelių faktorių, kokia perėja įrengiama: nežymėtoji, paprastoji ar šviesoforu reguliuojama.
Dažniausi kriterijai – gatvės intensyvumas ir pėsčiųjų srautai.
„Reikalavimų nežymėtosioms perėjoms įrengti yra nemažai. Kada atliekami projektavimo darbai, visuomet vadovaujamasi techniniais statybų reglamentais ir ekspertų rekomendacijomis“, – paaiškino T. Jukna.
Pasak Eismo saugumo komisijos pirmininko, paprastosios pėsčiųjų perėjos nėra saugios. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau perėjų, tuo daugiau eismo įvykių, kuriuose paprastai nukenčia pėstieji.
„Nežymėtoji perėja – tai saugi vieta pereiti gatvę, kai tikrai įsitikinama, ar nėra arti atvažiuojančių automobilių. Tokioje perėjoje pirmumas teikiamas automobiliams“, – pabrėžė T. Jukna.
Tokia nežymėtoji perėja įrengta ir Tulpių gatvėje, Smėlynės gatvės gale bei kitose vietose – Panevėžyje jų yra iki dešimties.
O tvarkyti miestą, ypač gatves, taip, kad galima būtų įtikti visiems, T. Juknos nuomone, neįmanoma.
„Gyventojai skundžiasi viskuo: jeigu neremontuojame gatvių – blogai, jeigu remontuojame – ir vėl negerai. Kaip visada – vieniems tinka, kitiems ne. Tad šiuo atveju besipiktinantiems gyventojams reikėtų pasikartoti Kelių eismo taisykles“, – siūlo T. Jukna.
Taisyklės ne visada gelbsti
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Virginijus Mačėnas svarsto, kad dažniausiai tokiais atvejais sumaišties atsiranda dėl to, jog daug metų toje vietoje buvo įprasta pėsčiųjų perėja.
Tačiau jei nėra kelio ženklų, žyminčių perėją, vadinasi, tai ir nėra perėja. Nežymėta pėsčiųjų perėja pėstiesiems nesuteikia jokio pirmumo.
„Toje vietoje pereiti gatvę yra saugiau, bet tai nėra pėsčiųjų perėja. Jeigu vairuotojas mandagus ir tokioje sustoja, jam reikėtų padėkoti, bet to daryti jis tikrai neprivalo. Jeigu nėra jokios perėjos, niekas nedraudžia gatvę kirsti jums patogioje vietoje, tačiau nežymėtoje perėjoje saugiau, nes tokiose įrengti greičio ribojimo kalniukai“, – komentavo policijos atstovas.
Tiesa, paklaustas, kas būtų kaltas, jeigu tokioje perėjoje vienas vairuotojas sustotų praleisti pėsčiąjį, o kitas, būdamas tikras, kad jo pirmenybė, einantįjį parblokš, tiesiai neatsakė.
„Jei atsitiktų nelaimė, kaltininką nustatytų tyrimas. Visai nesvarbu, kad tokiose perėjose pirmumas yra vairuotojams, tačiau įvykus skaudžiam eismo įvykiui vertinama, kieno kaltė. Jeigu vairuotojas mato, kad žmogus gatvę kerta ne pėsčiųjų perėjoje, privalo sustoti. Visuomet nustatant kaltę vertinama, ar vairuotojas turėjo galimybę sustoti, ar ne“, – teigė V. Mačėnas.
