„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius teigia, kad bendrovės duomenys rodo, jog pirmosiomis žiemos eismo sąlygų dienomis eismo įvykių susijusių su žiemos sąlygomis padidėja penktadaliu, tačiau kitomis dienomis vairuotojai prisitaiko prie pakitusių eismo sąlygų ir tokių įvykių dalis sudaro tik apie 8 procentus.
Vairavimo kultūra sudėtingomis eismo sąlygomis gerėja: ypač didžiuosiuose miestuose mažėja smulkių eismo įvykių, kurie ir taip nedėkingomis sąlygomis stabdo eismą. Didžiojo šių metų snygio metu vairuotojai važiavo atsargiau, pasirinkę saugų greitį, stengėsi judėti lėčiau ir dėl saugumo aukojo norą skubėti.
Draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 4 iš 10 vairuotojų kelyje yra neišmušami iš vėžių – susikaupę ir maksimaliai sutelkę dėmesį į eismą. Šie duomenys iliustruoja, kad saugumas prie vairo Lietuvos vairuotojams tampa vis svarbesnis.
Saugumu turi rūpintis kiekvienas vairuotojas
A. Gučius teigė, kad draudimo bendrovės duomenys rodo, jog šalčiausio sezono eismo sąlygas pamiršusius vairuotojus dažniausiai lydi smulkūs įvykiai, susiję su automobilių bamperių apgadinimais manevruojant aukštelėse ir bandant pervažiuoti sustumto sniego krūvas. O tokių eismo nelaimių priežastis yra slidi kelio danga, kai vairuotojai negali sustabdyti slystančio automobilio, nesuvaldo jo posūkiuose. Tuomet jie atsitrenkia į priekyje sustojusius automobilius arba posūkyje kliudo kelkraščiuose stovinčias transporto priemones.
Skaudesni įvykiai atsitinka užmiesčio keliuose, kuriuose dėl slidžios kelio dangos nesuvaldytas automobilis gali išslysti į priešpriešinę eismo juostą ir susidurti su priekyje atvažiuojančia transporto priemone. Patartina ypač vengti neatsargaus lenkimo, žiemos metu keičiant eismo juostą, jei joje yra suvažinėto sniego ruožai. Šiose vietose yra didelė tikimybė, kad transporto priemonę sumėtys, todėl ją suvaldyti bus gerokai sunkiau.
Žiemiškame kelyje itin svarbu pasirinkti saugų greitį, stengtis stipriai nestabdyti ir nedaryti staigių manevrų. Šiuolaikinės automobilio aktyvaus saugumo sistemos gelbėja vairuotojus ir pataiso jų nedideles vairavimo klaidas: stabilumo kontrolė padeda išlaikyti automobilį kelyje atliekant posūkį, slydimo kontrolės ir stabdymo sistemos leidžia užtikrinti maksimalų sukibimą su kelio danga stabdant ar važiuojant slidžia kelio danga. Tačiau, svarbu pabrėžti, kad tai tik pagalbinės priemonės ir už saugią kelionę vis dar atsakingas pats vairuotojas.
A. Gučius pastebi, kad ir kritika kelininkams nėra itin pagrįsta, nes snygio metu nėra galimybių nuvalyti kelio, kuriame tuo metu vyksta intensyvus eismas.
„Nereikėtų tikėtis, kad kelias visuomet bus paruoštas. Geriau nusiteikti, kad kelionė truks ilgiau ir pagal šias aplinkybes susiplanuoti asmeninius reikalus“, – patarė A. Gučius.
Naujesni automobiliai irgi turi „kaprizų“
Eismo saugumui itin svarbus ir transporto priemonės paruošimas prieš kelionę: reikėtų pasirūpinti, kad būtų užtikrintas geras matomumas – gerai nusivalyti automobilio langus, pasirūpinti tinkamu langų plovimo skysčiu, ypač jei kelionė yra planuojama užmiesčio keliais. Tokiais atvejais nuo drėgnos kelio dangos priekinis stiklas labai greit tampa nepermatomas, jei nėra galimybės pasinaudoti priekinio stiklo apiplovimu.
Automobilių parkas Lietuvoje jaunėja, transporto priemonėse atsiranda įrangos, kuri važiuojant per pusnis ar sniego sankaupas būna apgadinama, pavyzdžiui, parkavimo davikliai, automobilio dugne sumontuotos papildomos išmetamųjų dujų apdirbimo sistemos. Automobiliai nėra pritaikyti bekelei, todėl neretai nukenčia važiuojant kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėse bandant pervažiuoti sniego sankasas. Tokiems atvejams reikėtų turėti nedidelį kastuvėlį, kad sniego nereikėtų „šturmuoti“.
Šios žiemos pradžia parodė, kad didėjantis vairuotojų dėmesys saugumui keliuose – besikeičiančios vairavimo kultūros dalis, kuri vis labiau pasižymi didėjančia empatija, atidumu ir tolerancija prie vairo.
