Specialistas teigė, kad vardinant priežastis, kodėl susidaro eismo spūstys, nereikėtų kaltinti tik vairuotojų, nes tai yra labai kompleksiška problema. Vis dėlto, kalbėdamas tik apie vairuotojus. D. Skrodenis išskyrė, kad būtent sėdinčiųjų prie vairo elgesys didžiąja dalimi lemia didesnių spūsčių susidarymą.
„Visų pirma, tai vairuotojų elgesys – kaip jie operuoja, elgiasi, ką daro. Jau ir policija ėmė kontroliuoti problemines sankryžas, kuriose susidaro didžiausios spūstys ir tikrinti, ar vairuotojai paiso vadinamojo korio žymėjimo. Kitas dalykas, su kuriuo reikia pakankamai stipriai kovoti – naudojimasis telefonu ar kitomis priemonėmis, arba galbūt toks užmaršumas dėl kurio vairuotojai vėliau pajuda nuo šviesoforinių sankryžų. Taip mažėja ir sankryžų pralaidumas“, – aiškino D. Skrodenis.
Saugaus eismo ekspertas teigė, kad fantominės spūstys fiksuojamos ne tik užmiesčio keliuose, tačiau ir mieste. Jos susidaro tuomet, kai eismo dalyviai juda netolygiai – vieną akimirką labiau pagreitėja, o kitą – visiškai sustoja. Būtent toks važiavimas išbalansuoja eismo srautą, o tai prisideda prie spūsčių formavimosi.
Be abejonės, spūsčių susidarymui įtakos turi ir kelio darbai bei kitos kliūtys, kurios trikdo sklandų transporto srauto judėjimą.
Kalbėdamas apie žiedinių sankryžų paskirtį ir tai, ar jos iš tiesų gali padėti padidinti eismo pralaidumą, D. Skrodenis teigė, kad vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau išskyrė, kad keturšalė šviesoforinė sankryža formuoja 32 konfliktinius taškus – vietas, kur gali nutikti eismo įvykis. Tuo metu žiedinė sankryža, kuri sujungia 4 gatves, formuoja tik 8 konfliktinius taškus. Tad galima sakyti, kad žiedinė sankryža yra 4 kartus saugesnė. Juolab, kad, anot saugaus eismo eksperto, netgi statistika rodo, kad žiedinėse sankryžose eismo įvykiai fiksuojami retai.
Visą LNK žinių tarnybos interviu galite peržiūrėti žemiau:
