Lietuviški numeriai: kas ne taip?

Ukrainoje lietuviškais numeriais jau bendrai vadinami visi europietiški automobilių registracijos numeriai, kurių muitinės dokumentai nebuvo įforminti Ukrainoje. Daugiausia tai lenkiški, čekiški, latviški ir lietuviški numeriai.

Anksčiau tokių automobilių kiekis atitiko šalyje gyvenančių nerezidentų skaičių. Tačiau pradedant 2014 metais šalies parlamentas leido tranzitu dešimčiai dienų įvežti į Ukrainą mašinas su europietiškais numeriais be muitinės dokumentų įforminimo. Tai buvo padaryta tam, kad iš Europos būtų varomi seni ir pigūs automobiliai antiteroristinės operacijos poreikiams tenkinti. Jie buvo varomi į frontą kariams, ten mašinos vos per kelis mėnesius būdavo „užmušamos“, ir vėl perkamos naujos. Dėl tokių automobilių žemos kainos tai buvo naudinga.

Tačiau vėliau vyriausybė pastebėjo, kad nuo 2015 metų Ukrainoje padaugėjo mašinų, kurios kirto sieną tranzitinio įvežimo sąlygomis. Tokių šalyje važinėjančių automobilių skaičius perkopė 600 tūkstančių.

Susiklostė tokia situacija, kad lietuviškas mašinas apsimoka vežti į šalį, mat nėra muitinės patikrinimo mechanizmo.

Automobilis iš Lietuvos – ukrainiečiams sėkmingas pirkinys

Pagal įstatymą, automobilio su lietuviškais registracijos numeriais buvimas Ukrainoje bet kokiu atveju yra neteisėtas. Įstatymai leidžia tokiai mašinai būti šalies teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt dienų. Tada būtina pakartotinai kirsti sieną arba sumokėti muitinės rinkliavą.

Tačiau sumanūs verslininkai naudojasi keliomis įstatymo spragomis. Pagal šią schemą automobilis lietuviškais registracijos numeriais turi būti įformintas kaip priklausantis užsienio kompanijai. Mašinos savininkas sudaro sutartį su pirkėju ir tariamai įdarbina jį į savo įmonę. Tada pirkėjas gali metus važinėti su muitinės dokumentų neturinčia transporto priemone. Paskui tereikia pakartotinai kirsti sieną ir pratęsti kontraktą su darbdaviu.
Automobilių turgus (asociatyvi nuotr.)

Automobiliai iš Lietuvos – kokios už tai gresia baudos

Šiais metais vyriausybė pradėjo rimtai kovoti su lietuviškus registracijos numerius turinčiais automobiliais:

– Už vieną uždelstą dieną pažeidėjas turės sumokėti 85 grivinas (2,78 euro).

– Nuo vienos iki dešimties dienų bauda siekia 3400 grivinų (111 eurų).

– Jeigu automobilis iš Lietuvos Ukrainoje užsibūna ilgiau nei dešimt parų, jo savininkui gresia 8500 grivinų (279 eurų) bauda, mašina gali būti nugabenta į specialią aikštelę ar areštuota. Todėl prie baudos jau reikia pridėti mašinos transportavimo iki aikštelės ar jos laikymo ten kaštus.

Įdomu, kad policijos pareigūnai negali nustatyti muitinės taisyklių pažeidimo fakto, nes neturi prieigos prie muitinės tarnybos duomenų bazės. Vis dėlto, policininkai gali sulaikyti lietuviškus registracijos numerius turinčias mašinas. Tuo atveju, kai vairuotojas negali paaiškinti, kokiomis sąlygomis jis naudojasi transporto priemone ir parodyti reikiamų dokumentų, arba tvirtina, kad šis automobilis yra jo nuosavybė, patruliai kviečia muitinės tarnybos darbuotojus ir šie surašo protokolą. Taip vairuotojui priskiriamas Ukrainos Muitinės kodekso 485 straipsnio pažeidimas, numatantis baudą, siekiančią iki 300 procentų konkrečiam automobiliui skirto muito mokesčio.

Tokių atvejų jau pasitaikė. Kijevo teismas skyrė baudą automobilio „Mercedes-Benz E320“ su lietuviškais registracijos numeriais savininkui. Baudos suma viršijo 1,6 milijono grivinų (apie 52,5 tūkstančio eurų). Taip pat yra žinoma, kad Aukščiausiasis administracinis teismas įpareigojo sumokėti 420 tūkstančių grivinų (1377 eurus) ukrainietį, kuris važinėjo automobiliu lietuviškais registracijos numeriais be įformintų muitinės dokumentų. Jis tik turėjo įgaliojimą naudotis šia transporto priemone.

Juodi numeriai automobilių savininkams iš Lietuvos

Įvairiuose automobilių su lietuviškais registracijos numeriais savininkų forumuose kalbama, kad netrukus atsiras juodi numeriai, o valstybė tvirtai nusprendė susigrumti su savivale.

Yra žinoma, kad Muitinės tarnybos darbuotojai kartu su policininkais rengia reidus, kurių metu siekiama nustatyti įformintų muitinės dokumentų neturinčius automobilius.
Asociatyvi nuotr.

Oficialiai policininkai neturi teisės stabdyti mašinos vien už tai, kad ji turi europietiškus numerius, o muitininkai negali susekti kiekvienos į Ukrainos teritoriją įvažiavusios mašinos. Tuo tarpu įmonės toliau pardavinėja automobilius iš Lietuvos be įformintų muitinės dokumentų, o ukrainiečiai toliau perka mašinas palankiomis kainomis.

Tokių automobilių savininkai buriasi į organizacijas ir, suprasdami visas rizikas, kreipiasi į vyriausybę su reikalavimu legalizuoti užsienietiškus registracijos numerius ir nustatyti europietiško lygio muitinės tarifus, kurie yra gerokai žemesni nei Ukrainos.

Europietiški numeriai: kaip nupirkti automobilį iš Lietuvos

Nuo pernai metų Ukrainoje veikia įstatymo projektas, numatantis sumažinti tarifą iš Europos įvežamiems automobiliams. Pagal naujas taisykles, automobiliui su varikliu iki 1000 kubinių centimetrų tarifas sumažintas iki 0,102 euro. Anksčiau jis siekė nuo 1,09 iki 1,44 euro.

Nuo rugpjūčio 1 dienos naudotus automobilius iš Kanados jau galima įvežti be muito mokesčio.

Aukščiausioje Radoje taip pat įregistruotas įstatymo projektas, kuris numato užsienyje registruotų automobilių buvimui Ukrainos teritorijoje taisyklių sušvelninimą. Tad, panašu, kad šis klausimas anksčiau ar vėliau bus sprendžiamas vairuotojų naudai. Tačiau tuo metu, kol Ukrainos keliais važinėja daugybė Lietuvoje neišregistruotų automobilių, jų draudiminių įvykių statistika didina bendrąsias privalomojo draudimo kainas visiems mūsų šalies vairuotojams.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (57)