Magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetinių darbų, įrašytų Vyriausybės programoje. Lietuvos automobilių kelių direkcija nuosekliai siekė šio projekto įgyvendinimo ir parengė techninius projektus dviem šio kelio ruožams bei yra pasirengusi rekonstruoti šį vieną svarbiausių šalies kelių infrastruktūros objektų, jei tam bus užtikrintas finansavimas kitų metų valstybės biudžete.
„Mažiau nei prieš mėnesį paskelbėme pirmąją gerą žinią apie „amžiaus statybomis“ pramintus Vilnius–Utena kelio rekonstrukcijos darbus ir realią šių darbų pradžią. Kelio rekonstravimo darbai ties Utenos miestu prasidės netrukus, tad laikas judėti toliau. Suprasdami, koks Vilnius–Utena kelias svarbus ne tik šiaurės rytų regiono, bet ir visos šalies gyventojams, esame suplanavę ir pasirengę maksimaliai greitai paskelbti rangos darbų konkursus ir kituose kelio ruožuose. Procesą šiuo metu stabdo tik nežinia dėl finansavimo, ar pakankamą finansavimą pavyks užsitikrinti kitiems metams“, - sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Viešuosius konkursus kapitalinio remonto darbams atlikti Lietuvos automobilių kelių direkcija ketina netrukus paskelbti kelio Vilnius–Utena ruožams nuo 64,332 iki 79,510 km ir nuo 79,510 iki 93,726 km.
Rengiant techninius darbo projektus, kelyje buvo atlikti geologiniai tyrimai, kurių metu nustatyta, jog dalį kelio sudaro silpna sankasa. Dėl esamos kelio dangos konstrukcijos būklės ir siekiant užtikrinti ilgesnį kelio eksploatacijos laikotarpį, alternatyvos nešalinti betono dangos plokščių buvo atsisakyta.
Numatyta, jog viešųjų konkursų laimėtojai kapitalinius kelio remonto darbus 2-uose ruožuose nuo Molėtų iki Utenos, pagal parengtus techninius darbo projektus, įgyvendins remiantis tvarios veiklos kriterijumi. Tai reiškia, kad vykdant kelio ruožų remonto darbus šiuo metu kelią sudaranti betono dangos plokščių medžiaga gali būti naudojama antrą kartą.
Vykdant kapitalinius nurodytų ruožų remonto darbus, kelyje suplanuota įrengti autobusų sustojimo aikšteles su paviljonais, saugiam patekimui iki jų numatyti pėsčiųjų takai bei modernus apšvietimas. Siekiant mažinti eismo įvykių, susijusių su žvėrių migracija, skaičių, kelio remonto darbų metu suplanuota įrengti ir specialius nuo to saugančius inžinerinius sprendimus (tinklo tvoras bei horizontalius barjerus). Atsižvelgiant į kelyje fiksuojamus transporto priemonių srautus, atlikus transporto srautų modeliavimą – rekonstruojamuose ruožuose numatytas papildomų kairiojo posūkio juostų sprendimas.
Siekdama valdyti rizikas, kad kitąmet keliams skiriamo finansavimo gali nepakakti, pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose Lietuvos automobilių kelių direkcija numatė ir papildomą sąlygą dėl galimo rangos darbų pirkimo procesų nutraukimo. Bendrovė viešojo pirkimo procedūras gali nutraukti, jeigu pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą (KPPP) šiems kelio rangos darbams lėšų suma nebus suplanuota arba bendrovė šiems darbams finansuoti negaus lėšų iš kito finansavimo šaltinio. Praėjusią savaitę Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte kitiems metams kelių infrastruktūros plėtrai yra numatyta tokia pat suma, kaip ir šiems metams.
Primename, kad rugsėjo viduryje Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė rangos darbų sutartį dėl kelio Vilnius–Utena ruožo Utenos mieste rekonstravimo. Čia rekonstrukcijos darbus planuojama baigti iki artėjančių metų liepos mėnesio.
Kelyje Vilnius–Utena šiuo metu taip pat rengiami ir dar dvejų kelio ruožų rekonstravimo nuo Riešės iki Molėtų techniniai darbo projektai, kuriuos baigus, bus skelbiami rangos darbų viešieji konkursai.
Planuojama, kad visas Vilnius–Utena kelias (nuo Riešės iki Utenos) bus sutvarkytas 2025 metais.
