„Planuojame atlikti ekspertizę, auditą turimos metrologijos metodikos. Norime, kad visi 100 proc. būtų tikri ir ramūs, kad sistema tinkamai metrologiškai įteisinta ir viskas veikia korektiškai“, – DELFI teigė LAKD atstovai.
Kol nėra aišku kokių veiksmų bus imtasi nustačius, kad greičio matuokliai veikia neteisingai. Tokias prielaidas LAKD kategoriškai neigia.
„Mes esame įsitikinę, kad su sistema viskas gerai. Tačiau nuolat girdime nuogąstavimų, todėl padarysime įvertinimą“, – teigė LAKD atstovai.
Pirmą kartą skelbtą konkursą atlikti sektorinių greičio matuoklių metrologinę patikrą laimėjo UAB „EKS bandymų laboratorija“. Bendrovė neatliko patikros ir motyvavo tuo, kad negali to padaryti, nes metodikoje nurodytų konkrečių priemonių ji neturi.
Siekiant užtikrinti greičio palaikymo sistemų veikimą buvo antrą kartą paskelbtas konkursas, kurį laimėjo AB „Vilniaus metrologijos centras“ (metodiką parengusi įmonė). Sutartyje numatytais terminais jie atliko pirminę metrologinę patikrą. Nuo rugsėjo 1 d. matuoklių duomenys yra fiksuojami, o nuo 13 d. siunčiami į Administracinių nusižengimų registrą.
AB „Vilniaus metrologijos centras“ yra akredituota bendrovė, todėl dėl duomenų patikimumo LAKD neabejoja. LAKD, siekdama išsiaiškinti, kad metodikoje nėra konkurenciją ribojančių nuostatų, skelbs viešojo pirkimo konkursą metodikos auditui.
Matuoja 25 sektoriai
DELFI primena, kad Lietuvos keliuose įrengti 25 sektoriai, kuriuose matuojamas vidutinis greitis. Sistemos paleidimas gerokai užtruko – tokią situaciją lėmė dviejų konkurse dalyvavusių bendrovių konfliktas.
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita – užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože).
Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas. Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.
Buvo planuota, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta dar iki birželio mėnesio pabaigos. Tačiau patikra įstrigo. Tuo pačiu sustojo ir visas ruožų sistemos paleidimo procesas. Galiausiai radarai pradėjo veikti nuo rugsėjo, tačiau vėlgi pasigirdo abejonių, ar jie veikia teisingai.
Konfliktas sustabdė procesą
LAKD liepos pradžioje oficialiai paskelbė, kas nutiko, kad greičio matuoklių patikra įstrigo.
„Susidūrėme su keblumais dėl metrologinės patikros. Po konkurso pasirašėme sutartį konkursą laimėjusia bendrove, tačiau paaiškėjo, kad ji negali tinkamai atlikti patikros dėl netikslumų metodikoje. Jų teigimu, metodika buvo parengta netinkamai. Kalbėjome su metodikos rengėjais ir jie neigia, kad yra klaidų. Mes įsivėlėme į žaidimą tarp dviejų laboratorijų“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Vitalijus Andrejevas.
Lietuvoje yra vos dvi laboratorijos, kurios pagal kompetenciją galėjo dalyvauti konkurse – Vilniaus metrologijos centras ir UAB „EKS bandymų laboratorija“. Taip atsitiko, kad viena iš jų laimėjo metodikos rengimo konkursą, o kita – patikros konkursą. Dabar LAKD bando nutraukti sutartį su metodikos konkursą laimėjusia bendrove „EKS bandymų laboratorija“.
Planuojama, kad ateityje sektorių, kuriuose bus matuojamas vidutinis greitis, skaičius išaugs iki 125-150.
