aA
Kalbėdami apie saugumą kelyje, vairuotojai skundžiasi pėsčiųjų elgesiu, o pastarieji keiksnoja sėdinčius prie vairo. Ir nepaisant visko, daugybė eismo dalyvių savo saugumu patys nesirūpina, ir tikisi, kad juos apsaugos kiti. O tokia nuostata kelyje neretai baigiasi tragiškai.
Keliuose šiemet žuvusių daugiau nei pernai – kas dėl to kaltas?
© DELFI / Orestas Gurevičius

Saugaus eismo ekspertai tvirtina, kad dažniausiai skaudžios nelaimės įvyksta dėl vairuotojų nepasirinkto saugaus greičio bei pėsčiųjų neatsargumo. Siekdama priminti tai, ką pamiršo eismo dalyviai, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) lapkričio 17 d., sekmadienį, kviečia nuo 13 valandos ateiti į Katedros aikštę Vilniuje ir uždegti atsineštą žvakutę už žuvusiuosius kelyje.

Daugiau nei pernai

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus (lapkričio 8 d. duomenimis) keliuose jau žuvo 157 žmonės, o tai yra 11 žmonių daugiau nei praeitais metais tuo pačiu metu. Ypač skaudus yra lapkritis, kai sužeistųjų ar žuvusiųjų keliuose yra ypač daug.

Štai lapkričio pradžioje per valandą įvyko net du eismo įvykiai, kai nukentėjo pėsčiomis ėję žmonės. Vieno eismo įvykio metu automobilis partrenkė žmogų ir šis buvo smarkiai sužalotas, antrojo eismo įvykio atveju pėsčiasis, ėjęs tamsiu keliu be atšvaitų, ryškiaspalvės liemenės, žibintuvėlio, po ratais žuvo.

Tokie ir panašūs įvykiai į įvykių suvestines nugula kone kiekvieną dieną, todėl lapkričio 17-ąją, minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, saugaus eismo ekspertai ragina kiekvieną susimąstyti, ką galėtų padaryti, kad žuvusiųjų statistikos apskritai nebeliktų.

Avarija Panerių gatvėje
Avarija Panerių gatvėje
© DELFI / Josvydas Elinskas

Visas dėmesys tik eismui

Eismo ekspertas Vitoldas Milius tiek socialiniuose tinkluose, tiek kalbėdamas viešai nuolat pabrėžia: „vairuodamas – vairuok“. Prie vairo sėdinčio žmogaus pagrindinis darbas – vairavimas, todėl specialistas ragina vairuotojus nesiblaškyti ir visą dėmesį sutelkti tik į vairavimą.

Daug keliaujantis ekspertas pasakojo, kad neretai eismo kultūros pavyzdžiu yra laikomos Skandinavijos šalys, mat ten eismas vyksta ramiai, vairuotojai nesiblaško, jei kelyje atsiranda kliūtis – visi palaukia, praleidžia norinčius persirikiuoti. Vis tik Lietuvos eismo paveikslas kiek kitoks.

„Lietuvoje, ypač Vilniuje, žmonės kovoja dėl sekundžių ir metrų. Vairuotojai jau įprato, kad vos palikus didesnį tarpą iki priekyje važiuojančio automobilio, kažkas būtinai į tą tarpą įlįs. Dėl šios priežasties žmonės pradeda važiuoti susispaudę, nesilaikydami saugaus atstumo ir kovodami už kiekvieną sekundę. Palyginus su šalimis, kur avaringumo skaičiai yra mažesni, lietuviai, kaip vairuotojai yra labai neramūs, nekantrūs ir nervingi. Žmonės gatvėse pradeda konkuruoti vieni su kitais, o tai tikrai nėra saugumą keliuose didinantis veiksnys“, – sakė V. Milius.

Ekspertas teigė manąs, kad toks elgesys keliuose ir atsispindi statistikoje, mat konkuruodami žmonės yra linkę labiau rizikuoti, nepaisyti saugumo ir per mažai dėmesio skiria aplinkai bei kitiems vairuotojams.

Neįvertina pavojaus

V. Milius pabrėžė, kad pastaruoju metu žmonės per mažai dėmesio ima skirti ir pačiam vairavimui, mat naudojimasis telefonu dažnam tampa neatsiejama kelionės dalimi. Anot eksperto, tokie įpročiai nė vieno prie gero neprives.

Vitoldas Milius
Vitoldas Milius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Neseniai kelyje sutikau vairuotoją, kuris ne tik važiavo pernelyg lėtai, bet ir nesugebėjo važiuoti tiesiai – vis išvažiuodavo iš savo eismo juostos. Pamaniau, kad žmogus yra neblaivus, arba jam kažkas nutiko, tačiau priartėjęs pamačiau, kad jis naršo telefone. Žinoma, tokiu greičiu, kokiu jis važiavo, pats gal ir nežūtų, tačiau jei į kelią išeitų pėsčiasis, tikėtina, kad istorija baigtųsi liūdnai“, – pasakojo specialistas.

Į techninę būklę numoja ranka

V. Milius atkreipė dėmesį, kad prie avaringumo gali prisidėti ir tai, jog Lietuvoje automobilių parkas yra ne tik vienas seniausių Europoje, tačiau gatvėse taip pat važinėja ir nemažai techniškai netvarkingų automobilių. Netvarkinga stabdžių sistema, nusidėvėjusios ar senos padangos, silpnai šviečiantys žibintai ir kiti veiksniai ne tik prisideda prie avaringumo, bet ir tampa žūčių priežastimis.

„Nereikia naujo automobilio, kad juo važiuoti būtų saugu. Svarbiausia, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas. Taip, į eismo įvykį galite patekti vairuodami bet kokį automobilį, tačiau tikėtina, kad techniškai tvarkingu automobiliu važiuojantys žmonės eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, bet nežūtų“, – sakė specialistas.

Nesupranta, kad išnyksta tamsoje

Ekspertas akcentavo, kad dauguma avarijų įvyksta dėl žmonių padarytų klaidų, kurių neišvengia ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. V. Milius aiškino, kad dauguma pėsčiųjų vis dar nesupranta, kad vairuotojai jų nemato.

„Žmonės atšvaito nedėvi, nes aiškina, kad vaikšto tik mieste, tačiau jie nesupranta, kad nesvarbu, ar tai užmiestis, ar miestas, jų tiesiog nesimato. O jei dar iš priekio atvažiuoja kitas automobilis, tikimybė pastebėti einantį žmogų tampa kone nuline“, – sakė eismo ekspertas.

V. Milius vardijo, kad yra įvairių veiksnių, kurie vairuotojams dar labiau apsunkina matomumą: lietus, rūkas, prastai valantys valytuvai, rasojantis stiklas ir panašiai. Dėl to pėstieji ne tik turėtų pasirūpinti savo matomumu ir atšvaitais, bet apskritai, tamsiu paros metu ar esant prastoms eismo sąlygoms, turėtų vengti kelionių pėsčiomis užmiesčio keliais.

Akys ne į telefoną, o į kelią

Dažnai pėstieji eidami išsitraukia telefonus ir naršo juose, neretai taip – akis įsmeigę į telefono ekranus – žengia ir į perėjas. Anot specialisto, net ir nevairuodami, žmonės visą dėmesį turi visą dėmesį sutelkti į eismą ir į važiuojamąją kelio dalį įžengti tik tada, kai iš tiesų yra saugu ir automobilių vairuotojai juos mato bei praleidžia.

„Žmonės įsitikinę, kad turi pirmumą, ir, kad juos vairuotojai turi praleisti, tačiau nepagalvoja, kad automobilis gali slysti arba vairuotojas pėsčiojo gali nepastebėti. Ne teisumas, o saugumas turėtų būti svarbiausia“, – dėmesį atkreipė ekspertas.

Minint Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti, V. Milius ragino kiekvieną pasirūpinti ne tik savo paties, bet ir kitų saugumu. Jis teigė, kad kiekvieno saugumas, visų pirma priklauso nuo jo paties, tačiau tarpusavio supratimas eisme taip pat yra labai svarbus. Negana to, ekspertas kiekvienam ne tik patarė susimąstyti apie netektis, bet ir linkėjo ramybės.

„Linkiu kiekvienam viską daryti ramiau, nespurdėti, kaip pagautai žuviai, kad išloštumėt kelias sekundes kelyje. Nekelkite chaoso eisme, nes jis ir taip yra pakankamai intensyvus, visi žmonės skuba, tačiau reikia pasistengti įtampą sumažinti“, – sakė V. Milius.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.0000

Papasakojo apie mažalitražius: kodėl dažnas nenori sėsti į automobilį su „pieno pakelio“ dydžio varikliu (103)

Didesnis išmetamųjų dujų kiekio mažinimas, ekologiškumas ir kylančios degalų kainos prisideda...

Kelininkai: naktį šalies vakaruose gali pašalti iki 5 laipsnių šalčio (1)

Šeštadienio pavakare Lietuvoje valstybinės reikšmės kelių dangos daugiausia sausos, vietomis...

Įvertino automobilių pirkėjus: reikalavimai lyg iš anekdotų, o mašinos istorijos vis dar netikrina (120)

Naudotų automobilių rinką supa įvairios paslaptys bei keistenybės. Nebestebina atvejai, kada iš...

Parodė, kas nutika, kai akis „trumpam“ nuleidžiame į telefoną – rezultatas nemalonus (3)

„Sekundė“, „Tikrai ne daugiau nei dviems sekundėms“, „Pora sekundžių“ – taip...

Pasakė, kaip prižiūrėti vaikiškas automobilines kėdutes: yra kelios svarbios taisyklės

Vaikus turintys vairuotojai puikiai žino – auginant mažylius automobilio salonas reikalauja...

Top naujienos

Už pasodintą medį panevėžiečiui skirta solidi bauda: vyras nesiruošia nei pinigų mokėti, nei medžio išrauti (45)

Prieš du dešimtmečius nelegaliai Panevėžyje pastatęs šuns pakelta koja medinę skulptūrą ir...

Užkalnis. Griūvanti Lietuva – be skiepų, be tvarkos, be valdžios (286)

Kai Dievas nori nubausti, duoda gerą atmintį. Mane nori nubausti, nes viskas, kas vyksta dabar, man...

Kas pakeis Angelą Merkel? Prasidėjo bjauri kova

Bavarijos ministras pirmininkas Markusas Soederis , pasisiūlęs vietoj kanclerės Angelos Merkel...

Ekspertai pasiūlė 6 kriterijus, kada žmogų galima laikyti imunizuotu (120)

Pastaruoju metu Lietuvoje netyla diskusijos apie norą įvesti imuniteto dar kitaip vadinimą...

Čempionų reakcija į antausį: „Dzūkija“ – „Žalgiris“ tiesioginė transliacija (13)

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) lyderio poziciją praradęs Kauno „Žalgiris“ trečiadienį ją...

Privačių renginių verslas socialiniuose tinkluose surengė protestą: norime atsakymų, koks mūsų likimas (5)

Trečiadienį socialiniuose tinkluose skambėjo žodžiai: „Mes privalome dirbti!“. Taip jau...

Šimonytė apie planuojamus atlaisvinimus: veiklų stabdymas ilgą laiką man kelia prasmės klausimų (257)

Vyriausybei paskelbus apie karantino režimo atlaisvinimus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad...

Gąsdina pavojingai paliktas automobilis: iki nelaimės nedaug, o į skambučius 112 niekas nereaguoja (8)

Pavojingai paliktą automobilį, trukdantį pėstiesiems bei dviratininkams, bei užstojantį žmones...

Arūnas Milašius | D+

Čia prarasite pinigus – kokias skaudžias klaidas sodybose padaro naujakuriai

Kai žmogus įeina pro naujai įsigytos sodybos vartelius, dažnai jam iš karto kyla nenumaldomas...