Apklausos duomenimis, vyrai (78 proc.) dažniau negu moterys (68 proc.) teigia, kad jų vairavimo rutina nuo rugsėjo nesikeitė. Tuo tarpu moterys (19,5 proc.) dažniau už vyrus (10 proc.) nurodo, jog nuo rudens vairuoja daugiau.
Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
„Nors gatvėse šį mėnesį matome daugiau transporto priemonių ir pėsčiųjų, didžioji dalis vairuotojų tvirtina, kad jų kasdienė vairavimo rutina nepasikeitė. Mūsų duomenys rodo, kad rugsėjį eismo įvykių skaičius išauga penktadaliu, tačiau tik didžiuosiuose šalies miestuose. Kitur padėtis nesikeičia, o kurortiniuose miestuose eismo įvykių net sumažėja“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko, kalbant apie eismo rutinos pokyčius rudenį, svarbu atkreipti dėmesį, kaip pasikeičia eismo intensyvumas skirtingose šalies dalyse.
„Rugsėjį kinta judėjimo vieta. Vasarą šalies vairuotojų maršrutai driekiasi po visą Lietuvą – į kaimus, sodybas, sodus, ežerus, o rudenį daugiau žmonių lieka miestuose, todėl srautas išauga tam tikrose vietose – pavyzdžiui, didmiesčiuose, o užmiesčio keliuose didžiųjų miestų gyventojų lieka gerokai mažiau. Rugsėjį automobilių koncentracija tam tikrose vietose sąlygoja ir avarijų skaičių, ir kitų eismo dalyvių nuostabą dėl netikėtai atsiradusių didelio kiekio transporto priemonių“, – komentuoja sociologas I. Zokas.
Jo teigimu, iš šių duomenų galime daryti prielaidą, kad vaikus auginantys tėvai vežios atžalas į ugdymo įstaigas ir būrelius, dažniau vyks į darbo reikalais ir dirbti į biurus, todėl vairuos daugiau. Čia išsiskiria 36-45 m. amžiaus vairuotojai – 22 proc. jų teigia vairuojantys daugiau.
Dalis Lietuvos vairuotojų – 8 proc. – nuo rudens vairuoja mažiau. Taip savo vairavimo rutiną dažniausiai pakeitė vyresni nei 56 metų amžiaus vairuotojai.
„Pastarieji rudenį turi net kelias priežastis sumažinti vairavimo atstumus. Pirmiausia, prastėjant oro sąlygoms mažėja ir senjorų bei kitų vyresnio amžiaus žmonių poreikis vairuoti – retinamos išvykos į gamtą. Tikėtina, kad prie šio pokyčio prisideda ir artėjančiai žiemai prognozuojamos neapibrėžtos ekonominės sąlygos, todėl vyresnio amžiaus vairuotojai pasveria kiekvienos kelionės automobiliu poreikį“, – sako V. Katilienė.
Apklausos duomenys rodo, kad 4 proc. Lietuvos vairuotojų nuo rugsėjo iš nuosavo automobilio persėdo į visuomeninį transportą, 1 proc. pradėjo naudotis pavėžėjimo paslaugomis.
Reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. 18-75 amžiaus mūsų šalies gyventojų.
