4 iš 10 apklaustų vilniečių galvoja, kad susisiekimo situacija Vilniuje per pastaruosius metus gerėjo, tačiau pakankamai didelė dalis – 44 proc. – mano, kad situacija iš esmės nepakito. Optimizmo įkvepia tai, kad manančių, jog susisiekimo situacija pablogėjo ar ženkliai pablogėjo, tarp apklaustųjų yra 15 procentų.
Geriausias susisiekimas – arčiau centro
Apklausos duomenimis, susisiekimas Vilniuje vertinamas geriau nei saugumas, švara, žaliosios erdvės ir paslaugų pasiūla. Geriausiai susisiekimas vertinamas Šnipiškėse (8,4 balo iš 10), Žirmūnuose (8,2 balo) ir Naujamiestyje (8,1 balo). Blogiausiai šį aspektą vertina žmonės, kurie gyvena toliau nuo miesto centro – Pašilaičiuose (6,8), Verkiuose (6,5) ir Paneriuose (6,1).
„Susisiekimas šiandien apima ne tik automobilių ar viešojo transporto judėjimą mieste. Vis aktualesnis yra lygiavertis dėmesys ir infrastruktūros pritaikymas visiems eismo dalyviams – ne tik automobilių vairuotojams ar keliaujantiems viešuoju transportu, bet ir dviratininkams, pėstiesiems.
Visapusiškai gerai išvystyta infrastruktūra ir sudarytos galimybės keliauti alternatyviomis automobiliams transporto priemonėmis ženkliai prisideda prie kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybės mieste – tiek taupant laiką, tiek kvėpuojant grynesniu oru. Tai ypač aktualu nuo miesto centro nutolusioms teritorijoms, iš kurių pasiekti darbo ar laisvalaikio praleidimo vietas šiandien yra kur kas sudėtingiau“, – sako „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.
Nors dažnai ir kritikuojamas, tačiau būtent viešasis transportas Vilniuje iš visų susisiekimo kriterijų vertinamas geriausiai – sostinės gyventojai palankiai vertina jo kursavimo dažnį (7,2) ir maršrutų pasiūlą (7,4). Viešojo transporto maršrutų pasiūla ir dažnis geriausiai vertinamas Žvėryne (8,5 balo), Šnipiškėse (8,4) ir Viršuliškėse (8,3) balo.
„Tyrimai liudija, kad pastaraisiais metais viešojo transporto kokybė gerėjo – buvo atnaujinamas autobusų ir troleibusų parkas, įtraukiami nauji maršrutai, taigi vilniečiai pastebi teigiamus pokyčius“, – komentuoja Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. Pasak jo, pagrindiniai pokyčiai mieste vyksta siekiant sudaryti patogias sąlygas miestiečiams keliauti ne tik automobiliu, bet ir viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis.
Vertinant susisiekimą sostinėje antroji vieta atiteko pėsčiųjų takams kurių infrastruktūrą ir kokybę gyventojai įvertino 6,8 balo iš 10. Remiantis tyrimo duomenimis, geriausiai rajono pėsčiųjų takų kokybę vertina – vertina Žvėryno (8,3) Šnipiškių ir Žirmūnų gyventojai (po 7,7 balo), kurie gali džiaugtis šalia namų gerai išplėtota šia infrastruktūra – Vingio parku Žvėryne, takais palei Nerį Žirmūnuose ir naujuoju japonišku sodu Šnipiškėse.
Pasak J. Damidavičiaus, erdvūs ir sutvarkyti pėsčiųjų takai, suoliukai, įrengtos ir sužymėtos perėjos reikšmingai prisideda prie to, kad žmonės vis drąsiau renkasi vaikščioti pėsčiomis, o pastaraisiais metais tam skiriamas didelis dėmesys. Jau šiandien Vilnių supa kone 1,5 tūkst. km pėsčiųjų takų, o dar 9,2 km planuojama nutiesti šiemet.
Po Vilnių judėsime greičiau ir patogiau
„Darnu Group“ inicijuotas tyrimas parodė, kad automobilių vairuotojai, viešojo transporto keleiviai ir dviračių bei paspirtukų naudotojai savo patirtį vertina skirtingai nei šiomis transporto priemonėmis nesinaudojantys žmonės.
Pavyzdžiui, tie, kurie nevažinėja autobusais ar troleibusais, viešojo transporto paslaugų kokybę vertina prasčiau (7,4 balo iš 10) nei tie, kurie juo aktyviai naudojasi (7,8). Gatvių kokybę prasčiau vertina vairuotojai (5,9), kai bendras vilniečių vertinimas kiek aukštesnis (6,1). Panašiai yra ir su dviračių takų infrastruktūra – visi gyventojai ją vertina 6,2 balo, o dviračių ir paspirtukų naudotojai – 6,4 balo iš 10.
„Šiuo metu intensyviai dirbame, kad Vilniuje būtų sukurtas pagrindinis dviračių trasų tinklas, o dviračiu iš nutolusių ir tankiau urbanizuotų rajonų būtų galima pasiekti centrą nenutrūkstama infrastruktūra“, – teigia J. Damidavičius. Anot jo, dviratininkai greičiau pamato gerėjančią dviračių takų kokybę, tačiau iki 2030 m. pokyčius mieste turėtų pajusti daugelis vilniečių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu maždaug pusė (49 proc.) kelionių Vilniuje vyksta automobiliu, apie 25 proc. – pėsčiomis, 24 proc. – viešuoju transportu, o dviračiais, paspirtukais – vos 1,5 procento. Vilniaus Darnaus judumo plane numatyta, kad 2030 metų automobilių dalis šiame pyrage sumažėtų iki 30 procentų – norima, kad savo kasdienės kelionės automobiliu atsisakytų kone kas trečias vilnietis. Tai padėtų sumažinti automobilių, keliaujančių į miesto centrą, spūstis, spręstų parkavimo problemas, o miestas taptų švaresnis ir ekologiškesnis.
„Nutiestų dviračių takų ilgis Vilniuje pastaraisiais metais augo labai sparčiai ir patirtis rodo, kad jie pasiteisina. Pavyzdžiui, Šnipiškėse ar Žirmūnuose įrengus vietinius dviračių takus, kurie sujungia su aplinkiniais rajonais, dviračių naudotojų skaičius pradeda augti kartais“, – teigia susisiekimo ekspertas. Tai patvirtina ir „Darnu Group“ tyrimas – savo rajone esančių dviračių takų kokybę 2023 m. geriausiai įvertino Žirmūnų (8,1), Šnipiškių (7,9) ir Karoliniškių (7,6) gyventojai.
Šiuo metu mieste jau driekiasi apie 150 km kokybiškos dviračių infrastruktūros, įrengta 2,5 tūkst. dviračių stovų, planuojama, kad kasmet bus įrengiama dar po 1000 dviračių stovų. Infrastruktūrą pagerina įrengiamos dviračių gatvės, numatoma, kad iki 2030 metų Vilniuje jau bus įrengta apie 190 km dviračių trasų.
Automobilių parkavimas ir kamščiai – visų rūpestis
„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, labiausiai vilniečiai yra nepatenkinti galimybėmis parkuoti automobilį – 5,1 balo iš 10, Itin prastai automobilių parkavimas vertinamas Karoliniškėse (4,07), Pašilaičiuose (4,19) ir Naujininkuose (4,67).
Miegamųjų rajonų parkavimo problema yra susijusi su tuo, kad rajonai statyti sovietmečiu, kuomet daugiabučių kiemai nebuvo pritaikyti tokiam dideliam automobilių skaičių. Kone pusė – net 48 proc. – vilniečių mano, jog susisiekimo kokybę mieste labiausiai pagerintų investicijos į automobilių parkavimo galimybių didinimą.
„Pagrindiniai būdai, kuriais galima spręsti parkavimo problemą Vilniuje – renovuoti daugiabučių kiemus nenaudojamas erdves paverčiant automobilių stovėjimo aikštelėmis, didinti privačių automobilių aikštelių skaičių strateginėse mikrorajonų vietose ir tartis su prekybos centrais dėl palankesnių sąlygų palikti automobilį. Visgi tai tik sušvelnintų, bet neišspręstų ilgalaikių problemų ir nesudarytų galimybių efektyviai keliauti mieste. Svarbu suvokti, kad sostinės teritorija yra ribota, todėl mūsų pagrindinis uždavinys yra kurti patogią infrastruktūrą keliauti alternatyviomis transporto priemonėmis ir per ją formuoti naujus gyventojų įpročius. Jie nors ir nesikeičia greitai, bet formuoja šiuolaikinį ir efektyvų keliavimo mieste standartą, sprendžiantį esmines ydas“, – sako J. Damidavičius.
Mažas gatvių pralaidumas, dėl kurio susidaro automobilių spūstys, taip pat yra opi sostinės problema – jis vertinamas vos 5,8 balo iš 10. Blogiausiai gatvių pralaidumas vertinamas Pilaitėje (4,69), Verkiuose (4,98) ir Paneriuose (4,86) – šiuose rajonuose piko metu dažniausiai ir formuojasi kamščiai.
Pasak J. Damidavičiaus, Vilnių sudaro apie 1,5 tūkst. gatvių, jų kokybė yra labai įvairi, todėl dabartinė kryptis – didesnį dėmesį skirti gatvėms, kurios yra duobėtos, sunkiai pravažiuojamos, tranzitinės ar reikalauja didinti pralaidumą. Be to, tobulinant susisiekimo sistemą, Vilnius yra skirstomas į zonas, įrengiamos ramaus eismo zonos, kuriose dėl eismo organizavimo subtilybių mažinamas transporto eismas, o tranzitinis automobilių srautas nukreipiamas į aplinkkelius.
Kaip pastebi „Darnu Group“ atstovė, tobulinti susisiekimą Vilniuje galima ne tik tvarkant jau išvystytą infrastruktūrą, bet ir neprogramuojant ateities problemų vystant naująją.
„Vilnius sparčiai plečiasi, todėl siekiant negilinti ir užkirsti kelią ateities problemoms būtina atsižvelgti ne tik į susisiekimo infrastruktūros problematiką ir jos gerinimą, bet ir atsakingą miesto vystymą. Remiantis šiuolaikinėmis urbanistikos tendencijomis, naujai vystomose teritorijose būtina užtikrinti reikalingą įvairių gyvenimo funkcijų – darbo, laisvalaikio, poilsio – sinergiją ir teisingas jų proporcijas. Tada, kai viskas pasiekiama ranka, sumažinama priklausomybė nuo automobilių, todėl atitinkamai mažėja ir kelionių mieste skaičius, poreikis parkavimo vietoms – tokiu būdu atlaisvinamos miestų gatvės ir prasmingesniems tikslams išnaudojamos laisvos erdvės“, – sako A. Liaudanskienė.
Tyrimą „Gyvenimo kokybė“ atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė 1024 respondentus, reprezentuojančius visus Vilniaus gyvenamuosius rajonus. Tyrimas atliktas 2023 m. pirmąjį pusmetį. Šis tyrimas tęsia „Darnu Group“ 2020 m. atliktą „Laimingiausio rajono“ tyrimą, kuriame paaiškėjo vilniečiams svarbiausi kokybiško mieste kriterijai: susisiekimas, saugumas, švara ir tvarka, žaliosios ir laisvalaikio erdvės bei paslaugų pasiūla.
