Tokioje situacijoje galima ieškoti pozityviausio pateisinimo – galbūt vairuotojas nemato ir nežino, kad automobilis yra techniškai netvarkingas ir dūmija. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Automobilių transporto katedros lektorius Audrius Matulis sutinka, kad kartais gedimai nežymiai apie save išduoda ir to daugelis vairuotojų gali nepastebėti, tačiau viskas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi technika.
Viskas priklauso nuo žmogaus
„Galimas daiktas, kad žmogus nesupranta ir galvoja, kad viskas taip turi būti. Jei automobilis akivaizdžiai dūmija, tai jo galia tikrai pakinta. Tačiau jei esi eilinis vairuotojas ir negreitėji stipriai, tai gal ir nepajusi. Čia tuo atveju, jei negali pamatyti ar tiesiog nežiūri per veidrodėlį. Bet gali, tarkim, ir skysčiai iš automobilio dingti, o vairuotojai nesuka dėl to galvos, nes automobilis jiems yra priemonė nuvažiuoti nuo taško A iki taško B. Viskas priklauso nuo žmogaus", - svarsto A. Matulis.
Pasak eksperto, dažniausiai automobiliai dūmija dėl to, kad netvarkinga jų degalų tiekimo sistema, ypač degalų purkštukais. Dažniausiai tokios problemos pasitaiko seniems automobiliams. Dažniausiai juodus dūmus į aplinką meta dyzeliniai automobiliai, kuriuose tai gali sukelti gana paprastas dalykas – stipriai užsikišęs oro filtras.„Gali būti, kad netaiso dėl to, kad remontas brangus, bet kiekviena situacija yra individuali ir reikėtų žinoti aplinkybes, kad žinotum, kaip yra iš tikrųjų. Jeigu jau taip atsitinka, geriau nedalyvauti viešajam eisme, nes kenki ne tik sau, bet ir kitiems", – pastebi pašnekovas.
Benzininiai automobiliai rečiau susiduria su dūmingumo problemomis dėl šiek tiek kitokio variklio veikimo būdo. Pasak A. Matulio, dažniausiai tokį atvejį galima pastebėti nebent galingesniame automobilyje, kai nuspaudus akseleratorių trumpai akimirkai automobilis išmes negausų debesėlį.
Nėra namų be dūmų
Tuo tarpu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovas spaudai Renaldas Gabartas pabrėžia, kad apie dūmijančio automobilio tinkamumą važinėjimui net negali būti kalbos.
„Dauguma atveju jei automobilio vamzdis „šeria" tirštą dūmą sulig kiekvienu akseleratoriaus spustelėjimu, tai tikrai yra mirusio ar arti „užsilenkimo" esančio variklio problema", – konstatuoja jis.
Perfrazuojant posakį, kad nėra namų be dūmų, galima sakyti, kad ne visi dūmijantys automobiliai yra blogi. Pasak R. Gabarto, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai vizualiai dūmijantis automobilis faktiškai atitinka dūmingumo reikalavimus.
„Yra buvę atvejų ir techninėje automobilių apžiūroje, kai šaltas motoras, po ilgesnio stovėjimo išspjauna baugiai atrodantį debesį, bet įšilus varikliui toliau dirba normaliai. Tokiais atvejais išmetimo sistema išsivalo nuo ilgainiui susikaupusių suodžių ir tuomet dūmingumo testo metu diagnostinė aparatūra rodo, kad viskas telpa į normas. Turim net nufilmuotą vaizdą Alytaus TA stotyje, kai į vidų įvažiuojantis automobilis šovė dūmą, o vėliau gavo teigiamą išvadą. Tuo metu reikėjo ir pasiaiškinimus rašyti, tačiau sprendimas buvo apgintas faktais", - pasakoja pašnekovas.
Matuoja tik dūmingumą, be ne taršą
Pasak jo, įprasta manyti, kad techninės apžiūros metu, kai atliekamas automobilio dūmingumo bandymas, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, tačiau realybė yra kiek kitokia. Pagrindinis šio bandymo tikslas – įvertinti automobilio variklio būklę fiksuojant tam tikrus išvestinus parametrus.
Prie išmetimo vamzdžio prijungiamas prietaisas, turintis matavimo kolbą, kurios viename gale yra šviesos šaltinis, o kitame specialus imtuvas. Į kolbą patekus išmetamosioms dujoms išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos prasiskverbia. Tačiau dūmingumo testo metu nėra tikrinama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų automobilis išmeta į aplinką. Tokius duomenis galima gauti tik atliekant laboratorinius tyrimus, o pati procedūra ir brangi, ir labai ilga.
Šiuo metu techninėse apžiūrose atliekamos patikros tikslas įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, daroma išvada, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai.
Aplaidus galios didinimas
Tam tikrais atvejais automobilio dūmingumas nesusijęs su jo technine būkle. A. Matulis pasakoja, kad didesniu dūmingumu gali pasižymėti automobiliai, kuriuose buvo padidinta galia arba, kaip dauguma vairuotojų jį vadina, „chip tuningas". Tiesa, pasak jo, taip atsitinka tik tuo atveju, jei galia buvo padidinta neprofesionaliai arba automobilyje trūksta išmetimo filtrų.
„Dažniau tokia taisyklė yra taikoma dyzeliniams automobiliams. Reguliuojant automobilio elektroniką, galima suprogramuoti didesnį degalų ir turbinos slėgį ir taip padidinti jo galią. Tai nėra blogas dalykas, nes laukiamas rezultatas – padidėjusi variklio galia ir sumažėjusios degalų sąnaudos. Aišku, tai veikia, kai yra važiuojama ramiai. Jeigu gerai suprogramuota sistema, tuomet dūmų neturėtų mesti net ir tokiu atveju, kai stpriai greitėjama ir nuspaudžiamas akseleratorius. Aišku, automobilis turi visus filtrus, įskaitant ir DPF", – sako ekspertas.
Kol kas kovojama prevenciškai
Akivaizdu, kad dūmijantys automobiliai dažniausiai reiškia, kad jie yra neprižiūrimi ir teršia aplinką. Tai yra kelių eismo taisyklių, kuriuose rašoma, kad eisme gali dalyvauti tik techniškai tvarkingos transporto priemonės, nepaisymas. Kaip portalui „Delfi.lt" sakė policijos atstovai, vairuotojams pastebėjus tokį automobilį, reikėtų kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112, kuriuo būtų sujungti su šiuo klausimu dirbančiais specialistais.
Jų teimu, policija, siekdama užtikrinti, kad viešajame eisme dalyvautų nustatytus techninius reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, bendradarbiauja su aplinkos apsaugos bei Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnais, vykdo tam reidus. Per juos tikrinamas ir transporto priemonių dūmingumas.
