Šaltuko nugairintas ankstyvas rytas, daugiabučio kieme ramiai snaudžia apšarmoję automobiliai. Kiaukteli nuotolinio pultelio pažadintas centrinis užraktas, įsirangau į savo darbinį arkliuką. „Kiaulytės uodega“ užgęsta vieną kartą, kitą – kelis kartus papurkštavęs, variklis pradeda burbėti nesupainiojamu dyzeliniu žargonu. Aleliuja...
Važinėju dyzeliniu automobiliu ir noriu apie tai pasikalbėti. Ne mane vieną, o visą Lietuvą yra apėmusi dyzelizacija. Priežasčių tam yra nemažai – visų pirma dyzelinių automobilių apetitas mažesnis nei benzininių, dyzelinas kol kas pigesnis už benziną, o modernūs turbininiais varikliais apdovanoti dyzeliniai spartuoliai greičiu dažnai nenusileidžia benzininiams broliams. Žinoma, rasime ir skeptikų, kurie pasakys, kad sovietiniais laikais dyzelinu maitino tik traktorius arba iš atminties gelmių ištrauks antros kartos „Volkswagen Golf“ variklio kalenimą. Tačiau tautos nuomonė aiški – iš 216 tūkst. pernai šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių dominuoja dyzelinės širdies atstovai – šiuos variklius turėjo 71 proc. naudotų automobilių ir 64 proc. iš naujų.
Pokyčių automobilių rinkoje pastebi ir vienos jų „maitinimo įstaigos“ – degalinių tinklo „Vakoil“ – vadovas Povilas Ugianskis: „Jau kurį laiką stebime tendenciją, kad žmonės vis daugiau važinėja dyzeliniais automobiliais – šiuo metu jie sudaro tris ketvirtadalius mūsų klientų. Dyzelino populiarumą galima paaiškinti ir mažesne kaina, ir tuo, kad tai – verslo degalai, naudojami nuo mikroautobusų iki vilkikų. Beje, dyzelino bumas būdingas daugeliui Europos šalių, gal tik JAV kiek labiau ištikimos benzinui.“
Skirtingai nei benzininiai varikliai, kuriuose degalus uždega žvakės, dyzeliniuose degalai užsidega nuo suspaudimo, tad vienas iš esminių vaidmenų tenka variklio kompresijai. Jeigu ji per maža, šaltyje automobilio paprasčiausiai neužsivesi. Tiesa, yra dar keli svarbūs momentai, kuriuos kaip poterius derėtų žinoti ir naujų, ir senesnių dyzelinių automobilių vairuotojams: rudenį pasitikrinti akumuliatorių, kaitinimo žvakes ir degalų filtrą. Jeigu pastarajame užėjus šalčiams bus vandens – lauk bėdos. Pirmiausia derėtų pasirūpinti degalais – skirtingai nei benzinui (jam vienodai, vasara ar žiema), dyzelinui įtakos turi temperatūra.
„Žiemą degalinės prekiauja arktiniu dyzelinu, kuris pritaikytas darbui iki 32 laipsnių šalčio. Jeigu šaltis bakuose užklups vasarinį ar vadinamąjį tarpinį dyzeliną, kuriuo prekiaujama rudenį ir pavasarį, degalai tiesiog virs žele ir automobilis gali neužsivesti“, – sako P. Ugianskis.
Lygindamas ankstesnės kartos ir modernius dyzelinius automobilius jis pastebi, kad pastarieji gerokai jautresni dyzelino kokybei. Tai ne problema, kai žmogus pilasi dyzeliną iš degalinės (čia kokybė tikrinama ir užtikrinama), tačiau jeigu bandoma sutaupyti perkant iš „malkų“ pardavėjų siūlomų 20 ar 30 litrų talpos bambalių turinį, rizikuojama užkimšti filtrus ar netgi sugadinti variklį. Kartais pakanka įsipilti 10 litrų prasto dyzelino ir „Common rail“ sistemos purkštukai gali užspringti. Jei taip nutiks, nuo remonto dirbtuvėse išrašytos sąskaitos greičiausiai pasišiauš plaukai.
Reikėtų turėti galvoje, kad mitas, esą dyzeliniai varikliai nemirtingi, susiformavo tais laikais, kai šie jėgos agregatai neturėjo turbinų ir nebuvo galingi. Į senuosius „Mercedes-Benz“ sedanus montuoti dvilitriniai motorai, generuojantys 70 AG, iš tiesų leisdavo nukeliauti po milijoną kilometrų be rimtesnio remonto. Tačiau, pradėjus variklius forsuoti, mechaninės apkrovos, taip pat gedimo tikimybė dėl prastų degalų gerokai išaugo.
Faktai apie dyzelinius automobilius
- Dyzelinas paprastai gaminamas distiliuojant žalią naftą, tačiau chemiškai apdorojant jį taip pat galima gaminti iš aliejaus (biodyzelinas) ar gamtinių dujų.
- Pirmasis automobilis dyzeliniu varikliu – „Citroën Rosalie“ (1933 m.)
- Dyzeliniais automobiliais lenktyniauta jau nuo šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, vienas laimėjimų – 2006 m. Le Mano 24 valandų lenktynėse nugalėjo „Audi R10 TDI“.
