Egidijus Steponavičius, Vilniaus gatves prižiūrinčios bendrovės „Grinda“ atstovas, suskaičiavo, kad praėjusią savaitę tarnybą pasiekė maždaug 450 pranešimų apie duobes išmaniojoje programėlėje „Waze“, dar 100 atsivėrusių duobių buvo užregistruota skambinant telefonu. Nepaisant to, sako pašnekovas, per savaitę bendrovės specialistai gali užlopyti apie 750 duobių.
Tačiau kelininkų dėmesio sulaukia ne visos. Anot E. Steponavičiaus, didžiausias prioritetas teikiamas toms duobėms, kurių dydis siekia pusę kvadratinio metro ir daugiau, o gylis – 8-10 cm ir daugiau.
„Jeigu tokio dydžio duobės, skubame taisyti. Jeigu mažesnės, laikome, kad eismo saugumui tokia duobė nekelia pavojaus, nors ir yra nepatogi vairuotojams“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, tai nereiškia, kad į gatvę, kurioje užfiksuota kelios dešimtys duobių, atvažiavę kelininkai užtaiso tik didžiausias, o mažesnes – palieka. Tokiu atveju, aiškino E. Steponavičius, užtaisomos visos, mat kol neprasidėjo duobių lopymo sezonas, norisi dirbti taip, kad į tą pačią vietą kelissyk grįžti nereikėtų.
„Mažesnių duobių lopymo, kiemų taisymo imsimės tada, kai atsiras daugiau gamybinių pajėgimų. Nes dabar neveikia asfalto gamyklos, o nemaža dalis technikos tebenaudojama žiemos padarinių šalinimui. Intensyviausi darbai prasidės balandžio viduryje, gegužę“, – kalbėjo „Grindos“ atstovas.
Kurios gatvės prasčiausios
Anot E. Steponavičiaus, prasčiausia būklė tų gatvių, kurios senos, o jose intensyvus ne tik lengvųjų, bet ir krovininių automobilių eismas.
Šiai dienai daugiausiai pranešimų apie duobes gauta Stepono Batoro, Graičiūno, Panerių, Vaduvos, Geležinekelio, Žirnių, Žalgirio, Jankiškių, Parko gatvėse.
Vairuotojai atidžiau vairuoti turėtų ir Eišiškių, Minsko plentuose, mat čia duobės skaičiuojamos dešimtimis.
Vertinant gyventojų pranešimus, dauguma miesto gatvių, esančių miegamuosiuose rajonuose, turi vos po kelias duobes.
Anot E. Steponavičiaus, „prakiurusios“ miesto gatvės – jokia naujovė, kasmet kelininkams tenka užlopyti šimtus po žiemos atsiradusių duobių. Visgi šie metai, pasak pašnekovo, kiek sudėtingesni, mat žiemą temperatūra kito – teigiamą keitė neigiama, o tai lėmė, kad asfalto plyšeliai dėl šąlančio ir vėl tirpstančio vandens išsidėvėjo greičiau, o galiausiai – virto duobėmis.
