Kaip atpažinti?
Nuo 2014 metų liepos išduodami istoriniai automobilių numeriai buvo rudi. Dabar to neliko. Jų fonas tapo įprastai baltas, kaip ir daugumos transporto priemonių. Vienintelis būdas atpažinti ar transporto priemonė paženklinta istoriniu numeriu – H raidė numerio priekyje, jei tai automobilis, arba gale, jei tai motociklas.
Kam jie suteikiami?
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, istorinė motorinė transporto priemonė – tai prieš 30 metų ir anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.
Kaip pavyzdį paimkime 1990 metų gamybos „Audi 80 B3“, arba liaudyje vadinama „Bulką“. Automobiliui jau 33 metai, o modelis nebegaminamas 27 metus, nuo tada, kai pasirodė paskutinieji „Audi 80 B4“ 1996-aisiais. Atrodytų, kad jei šio automobilio savininkas pažadės jo nenaudoti kasdienėms reikmėms, tai istoriniai numeriai jau kaip ir ranka pasiekiami. Tačiau čia reikėtų atkreipti dėmesį į žodį „originalus“.
Šioje vietoje atsiranda daugybė reikalavimų, kuriuos turi atitikti motorinė transporto priemonė, kad atitiktų keliamus „originalaus“ automobilio reikalavimus:
- Turi būti išlaikyta pirminė autentiška būklė, neturi būti padaryta jokių esminių motorinės transporto priemonės išvaizdos, konstrukcijos ir techninių parametrų pakeitimų. Laikančiosios konstrukcijos, kabinos, kėbulo, vidaus įrangos, variklio, transmisijos, apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį.
- Variklio ir jo įrangos keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, degalų rūšį, ir parametrus, leistini. Tačiau laikančiosios konstrukcijos ir kėbulo pakeitimai, siekiant pritaikyti keičiamas dalis konkrečiai motorinei transporto priemonei, neleistini;
- Ašių, greičių dėžės, atskirų vairo pavaros ir pakabos komponentų, stabdžių sistemos komponentų keitimas į tos pačios ar kitos markės komponentus, atitinkančius motorinės transporto priemonės pagaminimo laikotarpį, leistini.
Ir tai tik keletas pagrindinių reikalavimų, taikomų norint savo seną automobilį paversti „oldtimeriu“.
Istorinių registracijos numerių privalumai:
- Privalomoji techninė apžiūra atliekama tik kas penkerius metus.
- Techninė apžiūra atliekama tik vizualiai. Nenaudojamas nei stabdžių stendas, nei važiuoklės „purtytuvas“. Automobilio išmetamųjų dalelių kiekis taip pat nėra tikrinamas.
- Kultūrinės reikšmės pabrėžimas. Istoriniai numeriai pabrėžia automobilio vertę ir atspindi tam tikrą istorinį laikotarpį.
- Išskirtinumas. Istoriniai numeriai suteikia išskirtinumo tiek automobiliui, tik ir jo savininkui. Šiuo metu Lietuvoje istorinės transporto priemonės statusą turi tik 3464 automobiliai. Tai turi didelę vertę kolekcininkams ir transporto priemonių entuziastams.
Istorinių registracijos numerių trūkumai:
- Brangesnė registracijos kaina. Transporto priemonės pripažinimas istorine kainuoja apie 100–150 eurų.
- Numerių išdavimo procesas užtrunka ilgiau nei įprasta. Visų pirma transporto priemonės savininkas turi užpildyti daugybę dokumentų ir kreiptis į istorinių transporto priemonių vertintojus, kad gautų vertinimo dokumentą. Tik tada kreiptis dėl registracijos. Procesas gali užtrukti iki mėnesio ar net ilgiau.
- Apribojamas transporto priemonės naudojimas. Savininkas įsipareigoja istorine pripažintos transporto priemonės nenaudoti kasdienėms reikmėms. Tačiau, kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas: „realiai to niekas nekontroliuoja“.
- Istorinėms transporto priemonėms privalomoji techninė apžiūra atliekama tik tam tikrose techninės apžiūros stotyse ir tik pagal išankstinę rezervaciją. Tad norint ją atlikti gali tekti nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų.
- Didesnė nei įprastai KASKO draudimo kaina. Istorinių automobilių dalis reikia pakeisti originaliomis. Pastarosios dažnai yra ne tik brangios, bet ir sunkiai randamos.
- Paskutinį minusą įvardijo kalbinta internetinės tinklalaidės apie automobilius „Overdraivas“ bendraautorė: „didžiausias minusas – besikeičianti tvarka, kaip atrodo istoriniai numeriai. Anksčiau buvo rudas fonas, kuris iškart išskirdavo transporto priemonę iš minios, skaičiai reikšdavo pagaminimo metus ir tokių modelių skaičių registre. Dabar gi fonas baltas, skaičiai – be reikšmės“.
Sistemos trūkumai
Kiekviena sistema turi savo spragų. Todėl aukščiau įvardintų pašnekovai įvardijo numerių išdavimo tvarkoje esančias problemas: „Dabar istorinio automobilio statusą be didesnių problemų gali gauti bet koks formalius kriterijus atitinkantis senas „kibiras“, realiai neturintis jokios išliekamosios vertės“, – sako R. Gabartas.
Tuo metu „Verslo žinių“ automobilių korespondentė D. Sergijenko-Ramaškevičienė iškelia ir dar vieną, šįkart su draudimu susijusią problemą: „Nepaisant statuso, istorinį automobilį sudaužius atgauti pinigus, kurie siektų realią jo vertę, būtų, matyt, misija neįmanoma. Norėtųsi tiesiog daugiau aiškumo ir pagarbos technikai, kuri turi istorinę vertę. Galbūt verta būtų kritiškiau pasižiūrėti ir į tai, kokiai technikai norima gauti tą istorinį statusą. Gal tų žiguliukų, moskvičių ir kitų sovietinių automobilių, kurių buvo prikepta dešimtys tūkstančių, jau užtenka tame istorinių automobilių registre“.
Išvada
Istoriniai numeriai yra puikus būdas pabrėžti automobilio istorinę vertę, jam suteikti unikalumą ir taip dar labiau puoselėti. Tačiau šis statuso gavimo procesas reikalauja daug darbo, restauracijos ir finansų tam, kad automobilis atitiktų reikalavimus.
