Remiantis „Lietuvos draudimo“ turimais duomenimis, pirmąjį metų pusmetį patys avaringiausi mėnesiai magistraliniuose keliuose būna balandis ir gegužė – tokia tendencija laikosi jau kelerius metus.

„Pastebime, kad kasmet įsigaliojus didesniam leistinam greičiui padaugėja ir eismo įvykių – greičiau važiuojantį automobilį suvaldyti ir prireikus jį sustabdyti yra sudėtingiau. Be to, prireikia laiko vairavimo šiltuoju metu įgūdžiams atnaujinti, kai kartu eisme judančių automobilių greitis padidėja, tenka vairuoti lyjant, šviečiant ryškiai saulės šviesai. Pavojų kelia ir į kelią patenkantys laukiniai žvėrys ir paukščiai“, – pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Pačiu avaringiausiu magistraliniu keliu praėjusiais metais buvo kelias A1, o joje daugiausiai draudiminių eismo įvykių užfiksuota atkarpoje tarp Kauno ir Klaipėdos. A2 greitkelyje Vilnius-Panevėžys, lyginant su A1, praėjusiais metais buvo fiksuota apie 9 kartus mažiau autoįvykių, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys.

„Daugiausiai draudiminių eismo įvykių praėjusiais metais fiksavome A1 automagistralėje, o jų skaičius itin išaugo šiltuoju metu. Ir tai nestebina – ši automagistralė atšilus orams tampa itin apkrauta, kadangi tai yra pagrindinis ir pats pralaidžiausias kelias, vedantis uostamiesčio ir pajūrio kurortų link. Didžiąją dalį auto įvykių šioje magistralėje sudaro smulkūs nutikimai, kai nukenčia automobilio stiklai, apdailos detalės“, – komentuoja draudimo ekspertas.

Šoninis vėjas

Pasak G. Petriko, važiuodami pagrindine šalies kelių arterija Vilnius-Klaipėda, vairuotojai turėtų būti itin atsargūs dėl susiformavusių provėžų ir kelio dangos remonto „lopų“. Ne paslaptis, kad neretai vairuotojai šiltuoju metų laiku būna linkę viršyti leistiną greitį, todėl kiekvienas kelio dangos nelygumas yra grėsmė saugumui važiuojant dideliu greičiu.

„Šiltuoju metų laiku pastebime ir tai, jog vis dažniau vairuotojai kreipiasi dėl žalos atlyginimo po susidūrimo su laukiniais gyvūnais. Pavasario ir vasaros sezonu stirnos, briedžiai, šernai išbėga į važiuojamąją kelio dalį, o nepasirinkus saugaus greičio toks susidūrimas gali pasibaigti ne tik automobilio apgadinimu, bet ir sužalojimais ar net žūtimis. Taip pat dažnesni ir tokie atvejai, kai automobiliai susiduria su paukščiais – tokio susidūrimo metu suvaldyti transporto priemonę tampa sudėtinga, tad čia išvengti didesnių žalų padėtų pasirinktas saugus greitis“, – patarimais dalinasi G. Petrikas.

Ekspertas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų veiksnį – remontuojamus kelio ruožus, kurie susiaurinami iki minimalios ribos ir dėl to būna gerokai ribojamas leistinas greitis. Visgi vairuotojai yra linkę jį viršyti ir važiuoti „su srautu“, dėl ko neretai įvyksta nemažai incidentų − nuo smulkių, tokių kaip padangos prakirtimas, iki labai didelių, net tragiškų įvykių, kai susiduriama su kelininkais ar jų įranga.

Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, didžiausia praėjusiais metais išmokėta žala dėl eismo įvyko magistraliniame kelyje siekia 70 tūkst. eurų. Esant sudėtingoms oro sąlygoms važiuodamas automagistrale Kaunas-Klaipėda vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, o už jo važiavęs automobilis nespėjo sureaguoti ir taip pat su juo susidūrė.

Iš viso, bendrovės duomenimis, magistraliniuose keliuose praėjusiais metais buvo užfiksuota virš 450 transporto priemonių žalų atvejų, o bendra žalų suma siekė 700 tūkst. eurų.

Vidutinė eismo įvykio metu magistraliniame kelyje patirtos žalos išmoka pernai siekė daugiau nei 1500 eurų.

Draudimo ekspertas G. Petrikas primena, kad norint išvengti eismo įvykių greitkeliuose svarbu:

  • Neviršyti leistino greičio ir, atsižvelgus į esančias aplinkybes, pasirinkti saugų greitį;
  • Nevairuoti chuliganiškai ir gerbti kitus eismo dalyvius;
  • Būti itin atidiems ir stebėti kelio ženklus, būti ypatingai budriems kelio ruožuose, į kuriuos gali išbėgti laukiniai gyvūnai;
  • Vairuojant visada atsižvelgti į oro sąlygas;
  • Laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)