Tiesa, yra ir dar viena gudrybė.
„Kai reikia važiuoti didesnius atstumus, aš stengiuosi, kad tuo metu pavairuotų kas nors kitas, o pats galiu tą laiką skirti darbui. Tad paprašau arba kolegų vairuoti, arba pasiimu vairuotoją“, – išdavė sportininkas.
Jeigu tenka važiuoti pačiam, tuomet lenktynininkas naudoja laisvų rankų įrangą. Jis neneigia, kad tada, kai reikia automobilio multimedijos ekrane surinkti reikiamą telefono numerį, dėmesys nuo kelio taip pat atitraukiamas, tačiau taip, anot jo, vairuoti tikrai yra saugiau.
„Priklausomai nuo situacijos, savaitės dienos ar laiko, apie 70-80 proc. kelionės aš kalbu telefonu. Žinoma, jei važiuoju vienas. Jei ne vienas, tuomet kalbu ne tik telefonu, bet ir su bendrakeleiviais“, – aiškino sportininkas.
Prisideda ir gamintojai
Anot jo, norą paimti telefoną į rankas vos tik automobilis kažkur sustoja, kiek slopina ir automobilių gamintojų sprendimai. Štai, pavyzdžiui, vietos, skirtos belaidei įkrovai, įtaisytos taip, kad mobilųjį iš jų pasiimti lyg ir galėtumei, tačiau tai nebūtų itin patogu.
„Žinoma, pasiekti nesunku, tačiau tikrai ne tas pats, kas pasiimti nuo kelių ir pasižiūrėti“, – pabrėžė B. Vanagas.
Jis tikina pastebintis daugeliui kylantį norą ne tik paskambinti ar parašyti žinutę, bet ir pasitikrinti socialinius tinklus. Pasak lenktynininko, kalbant apie jį patį, toks noras galėtų atrodyti netgi natūralus, mat socialiniai tinklai – jo kasdienio darbo dalis.
„Tačiau gerai, kad turiu kolegų, kurie gali man pagelbėti šiuo klausimu. Todėl kryptingai stengiuosi save apriboti ir netikrinti socialinių tinklų, kai vairuoju“ – tikino pašnekovas.
Telefono į rankas vairuodamas jis neima ir dėl dar vienos priežasties: tikina suprantantis, kad dėl savo darbo ir žinomumo turi nemažą atsakomybę, todėl KET nepažeidinėja.
„Tikrai negaliu pasakyti, kad esu pats nekalčiausias žmogus pasaulyje, tačiau stengiuosi. Ypač kaip profesionalas žinodamas, kas yra vairavimas, kai kurių dalykų net nebandau daryti“, – akcentavo B. Vanagas.
Užtenka akimirkos
Anot lenktynininko, jis gerai supranta, kaip pavojinga net akimirkai nukrypti į telefoną ir nestebėti eismo srauto.
„Bėda kyla ne sraute, o tada kai jame kažkas pasikeičia: kažkas sustoja, sugenda, išbėga. Net akimirkai į telefoną pasižiūrėjęs vairuotojas šimtais kartų lėčiau sureaguoja, tiek pat išauga ir potencialios nelaimės galimybė“, – kalbėjo jis.
Nuolatos automobiliu keliaujantis sportininkas sakė matantis pernelyg daug žmonių, įnikusių į telefonus ir bandančių vairuoti. Ir, nors stovint spūstyje, rizika išsitraukus telefoną sukelti eismo nelaimę ar į ją patekti yra mažesnė, visgi tai reiškia, kad šitaip žmogus įpranta prie telefono vairuodamas ir jį išsitraukti gali tada, kai greitis gerokai didesnis.
„Pasaulis eina į priekį, o telefonas mums tapo gerokai svarbesniu įrenginiu. Todėl labai laukiu to momento, kai automobiliai vairuos patys, o mes galėsime užsiimti tuo, kuo norime užsiimti“, – kalbėjo B. Vanagas.
DELFI drauge su partneriais inicijavo akciją „NežVairuok“, raginančią vairuotojus padėti telefonus į šalį ir imtis to, ką privalo daryti – vairuoti.
