Saugaus eismo specialistai perspėja, kad paskutiniais rudens mėnesiais, kai rytinis ir vakarinis eismo pikas vyksta tamsoje ar prieblandoje, dramatiškai išauga avarijų, jose žūstančių bei sužalojamų žmonių skaičius. Deja, tokių incidentų priežastys ne visuomet atsispindi oficialioje statistikoje ir, kaip pastebi lenktynininkas Benediktas Vanagas, labai dažnai yra laikomos „smulkmenomis“.
Benediktas Vanagas
© Edgaras Buiko

Didžiausios rizikos metas

Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje tamsiu paros metu įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Automobilių kelių direkcijos turimais duomenimis, pastaraisiais metais sutemus Lietuvoje kasmet vidutiniškai žūdavo apie 60 pėsčiųjų – maždaug 3 kartus daugiau nei dieną.

Absoliuti dauguma tragiškų eismo nelaimių būna susiję su matomumu, kurį dažnai komplikuoja meteorologinės sąlygos – lietus, dulksna ar šlapdriba.

„Rudenį nukritę medžių lapai tiesiog absorbuoja automobilio žibintų šviesas, todėl pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus ypač sunku. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją, lyginant su šviesiu paros metu, išauga net iki 8 kartų“, – perspėja „General Financing team Pitlane“ komandos pilotas.

Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis tampa pastebimu, kai iki jo lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti. Tuo tarpu dviratininkas ar pėstysis su atšvaitu, šviesą atspindinčia liemene ar žibintu matomas maždaug iš už 120–150 metrų, net važiuojant įjungus artimąsias šviesas.

Šiek tiek fiziologijos

Medikai pastebi, kad naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, o su amžiumi tiksliai fiksuoti, kas vyksta judėjimo trajektorijoje – ypač intensyvaus eismo sąlygomis – yra iš tiesų nemažas iššūkis. Vairuotojų poreikis šviesai (norint gerai matyti) kas 13 metų padvigubėja. Kitaip tariant, 60-mečio sulaukęs automobilininkas mašiną turėtų papuošti net aštuoniais žibintais.

Pačios pavojingiausios situacijos pėstiesiems tamsoje atsiranda tuomet, kai prasilenkia du priešpriešiais važiuojantys automobiliai. Akademinėse studijose, nagrinėjančiose vairuotojų akinimo problemas, teigiama, kad netikėtai dideliu šviesos srautu apšviesta akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių. Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose.

Vairuotojo matomumas naktį
Vairuotojo matomumas naktį
© Policijos departamentas

Apakintas vairuotojas 20 metrų atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės. Spėjama, kad iki 15 proc. eismo įvykių tamsiuoju paros metu įvyksta būtent dėl vairuotojų akinimo.

Saviveikla su žibintais pavojinga

Solidžią vairavimo pačiomis sudėtingiausiomis sąlygomis patirtį turintis B. Vanagas akcentuoja, kad naudodamasis rega vairuotojas gauna apie 90 proc. informacijos. Šios informacijos kiekis ir jos kokybė priklauso, ne tik nuo to, kiek geros žmogaus akys, bet ir nuo apšvietos kokybės. Tiksliau – automobilio žibintų, tinkamo jų sureguliavimo, tvirtinimo, švaros, reflektorių bei sklaidytuvų būklės.

„Nors kai kam visa tai gali atrodyti „smulkmena“, būtent nuo šių dalykų priklauso, ar vairuotojas gerai mato, kur važiuoja pats ir ar neakina kitų eismo dalyvių“, – pabrėžia „General Financing team Pitlane“ komandos lyderis.

Kad tai rimta problema patvirtina ir techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys. Metai iš metų renkama statistinė informacija liudija, kad Lietuvos keliais zujančių mašinų žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema: beveik 18 proc. tikrinamų mašinų žibintai turi „didelių trūkumų“.

Beje, kuo mašinos senesnės, tuo padėtis prastesnė. Antai 7-17 m. amžiaus grupėje (beveik 36 proc. Lietuvoje registruotų automobilių yra senesni nei 21 metų) „šviesos ligos“ kamuoja daugiau nei trečdalį tikrinamų mašinų.

Benediktas Vanagas
Benediktas Vanagas
© Jurga Anusauskienė

Asociacijos specialistai akcentuoja, kad labai dažnai automobilininkai, bandydami „patobulinti“ automobilio žibintus, griebiasi šarlataniškų gudrybių ir halogenines lempas pakeičia vadinamaisiais „ksenonais“ ar LED šviesos šaltiniais. Tačiau tokia saviveikla ne išsprendžia kelionių naktį problemas, bet sukuria naujas – techninėje apžiūroje kontrolieriai, pastebėję skirtumą tarp žibintų žymėjimo ir jų skleidžiamos šviesos, automobilį paskelbs turintį „didelių trūkumų“.

Be to, net jei po tokios lempučių rokiruotės pats vairuotojas ir mato toliau, absoliučia dauguma atvejų kiti eismo dalyviai akinami.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarė, ko geriau nedaryti, jei per liūtį automobilis įstrigo baloje (38)

Dažnas atvejis per smarkias liūtis – kirsti gilių balų nesiryžtančių vairuotojų tuntai ir...

Automobilio variklio alyva: ko nesupranta ir kur klysta vairuotojai (23)

Tikriausiai visi automobilių savininkai ir vairuotojai žino, kad be alyvos variklis neveiks. Tačiau...

„Regitra“ paaiškino, kas lemia, kad vieni motociklininkai kelyje geriau matomi už kitus (4)

Didžioji dalis eismo įvykių, kuriuose vienas iš dalyvių yra motociklininkas , įvyksta dėl to,...

Penki atvejai, kai autobusu važiuoti yra protingiau nei sėsti į automobilį (1)

Artėjant rugsėjui į sostinę plūsta dešimtys tūkstančių studentų, atvykstančių čia...

Ugniagesiai perspėja: „Pastatėte automobilį ten, kur draudžiama? Kompensacijos dėl apgadinimų nelaukite“ (5)

Pilni automobilių daugiabučių kiemai dažnai tampa galvos skausmu ugniagesiams. Atvykę į tokius...

Top naujienos

Kaimynus sukiršino vaizdo stebėjimo kameros (16)

Keturbučio namo kieme įtaisytos vaizdo stebėjimo kameros įplieskė konfliktą tarp kaimynų.

Prezidento rinkimai: trys svarbiausi kandidatai turi priežasčių tylėti (452)

Likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų populiariausiais kandidatais išlieka asmenys, kurie...

Užkalnis: pasveikinkim tuos, kas ne emigrantai (168)

Niekada nelaikiau, ir dabar nelaikau savęs emigrantu todėl, kad emigracija lietuvių kalboje yra...

Ir jaunučiai Europos čempionate liks be medalių – ketvirtfinalyje pralaimėta kroatams (91)

Europos jaunučių iki 16-os metų čempionate Lietuvos rinktinė traiškė varžovus keliasdešimties...

Buvęs KGB karininkas: Rusijoje – didžiulės paranojos ženklai 2,3 mln. rusų – „stop sąrašuose“ (566)

Kremlius vis labiau ir labiau milijonams rusų apsunkina galimybes išvykti į kitas šalis. Ypač...

Rašytojas Edmundas Malūkas dovanojo 7 ha pievos šieną – kuo baigėsi eksperimentas (85)

Šimtų tūkstančių egzempliorių tiražu leidžiamų detektyvų autorius Edmundas Malūkas...

Įrengusi butą jaunai šeimai, dizainerė parodė, kaip reikia trūkumus paversti privalumais

Neretai daugeliui iš mūsų tenka įsigyti butus, kuriuose iš anksto išvedžioti pagrindiniai...

Draugystė su raide, arba kaip mano vaikas išmoko skaityti

Kada vaiką pradėti mokyti skaityti – vienas iš daugelį mamų kamuojančių klausimų. Lietuvių...

„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva kartu su bendraminčiais išpildė vaikų svajonę (3)

Nedaugelis žino, kad „TV Pagalbos“ žurnalistė Rūta Filejeva taip pat yra ir labdaros bei...

Prekyba žmonėmis Panevėžyje: mergina buvo išnaudota pornografijai (13)

Apie prekybos žmonėmis problematiką Lietuvoje kalbama jau gana seniai, tačiau naujos prekybos...