Lietuviai vis dar dažniau renkasi naudotas transporto priemones nei naujas
Automobilių pramonė per pastaruosius metus buvo vienas labiausiai pandemijos, geopolitinių įvykių ir išaugusios infliacijos paveiktų sektorių. Po daugiau nei trejus metus trukusios automobilių tiekimo grandinės sutrikimų rinkoje po truputį pradedama kalbėti apie stabilizaciją ir besinormalizuojančius prekių laukimo terminus. Visgi išaugę automobilių ir jų priežiūros kaštai į pradinę stadiją negrįžta.
Nuo šių metų liepos 13 d. dėl infliacijos ir darbo užmokesčio augimo techninės apžiūros kainos Lietuvoje padidėjo vidutiniškai 5 proc. Nuo metų pradžios 35 proc. taip pat pabrango lengviesiems automobiliams taikomas taršos mokestis, kuris vis dar aktualus didžiajai daliai senesnių automobilių vairuotojų. Įmonės „Regitra“ duomenys rodo, kad lietuviai apie tris kartus dažniau renkasi naudotas transporto priemones nei naujas, o kainoms augant, automobilių iš antrų rankų nuperkama vis daugiau. Šių metų sausį-gegužę pastarųjų įregistruota 13 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.
Lietuvoje važinėjančių automobilių amžiaus vidurkis šiuo metu siekia virš 16 metų ir jis nuosekliai didėja kas metus. Naudoti automobiliai dažniau genda, o už jų remontą taip pat tenka mokėti vis daugiau, nes išbrango ne tik transporto priemonių detalės, bet ir darbo jėga. Tuo tarpu naujų automobilių remonto išlaidos didesnės dėl pažangių technologijų.
Remontui išleidžiama vis daugiau
„Per pastaruosius metus transporto priemonių remonto darbo jėgos kaštai išaugo apie 30 proc., automobilių priežiūros ir atsarginių dalių kainos kilo maždaug 40 proc. Visa tai lemia didesnes automobilių priežiūros išlaidas, kurias pajuto jų savininkai. Bendra automobilio išlaikymo kaina priklauso nuo modelio – kuo jis senesnis ar prabangesnis, tuo daugiau išlaidų jis reikalauja. Visgi, be rimtų gedimų, norint tvarkingai prižiūrėti vidutinės klasės automobilį, asmeninių automobilių turėtojams reikėtų nusimatyti apie 300 Eur standartiniam aptarnavimui ir padangoms per metus“, – teigia Jonas Račkauskas, „Autobrava Motors“ popardaviminio aptarnavimo skyriaus vadovas.
J. Račkauskas taip pat pastebi, kad išaugus kainoms vairuotojai dažnai nusprendžia pataupyti, t. y. rečiau pristato automobilius periodinei patikrai, vasarą nekeičia padangų ir važinėja su žieminėmis. J. Račkauskas ragina nepamiršti, kad tai, pirmiausia, kelia riziką vairuotojų ir kitų eismo dalyvių sveikatai, o taip pat gali iššaukti rimtesnius ir brangesnius remonto darbus ateityje.
Transporto draudimo kainos neišvengiamai auga
Brangsta ne tik transporto priemonių mokesčiai ar jų remontas, bet ir kitos, automobilių priežiūrai reikalingos paslaugos. Lietuvos banko duomenimis, privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokos Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu metu pernai, augo 24,8 proc.
„Covid-19 pandemija sutrikdė transporto priemonių ir jų dalių tiekimo grandinę, o 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje lėmė spartų infliacijos augimą, todėl remontuoti automobilius tampa gerokai brangiau. Jeigu lygintume 2023 m. gegužės mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., vidutinis transporto žalos išmokos dydis tiek KASKO, tiek TPVCAPD sutartyse yra išaugęs daugiau nei 20 proc. Be kita ko, draudimo bendrovėms didėjo ir administravimo kaštai. Todėl natūralu, kad patirdamos vis didesnes žalų sureguliavimo išlaidas, jos didina draudimo paslaugų kainas draudėjams“, – aiškina AON draudimo brokerių bendrovės Žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas.
Jis pataria, kad ieškant geriausios kainos verta įsigilinti į skirtingų draudimo įmonių sąlygas. Pavyzdžiui, vienos bendrovės jaunu, nepatyrusiu vairuotoju, kuriam taiko aukštesnes įmokas, laiko žmogų iki 23 metų su mažesne nei 3 metų vairavimo patirtimi. Kitos įmonės pradeda taikyti palankesnius įkainius vairuotojams nuo 25 metų, nepriklausomai nuo vairavimo patirties. Todėl norint apdrausti savo automobilį, geriausias būdas sutaupyti – palyginti kelių draudimo bendrovių sąlygas ir įkainius.
Populiarėja asmeninių automobilių alternatyvas siūlančios paslaugos
Augant asmeninių automobilių išlaikymo kaštams, gyventojai linksta rinktis viešąjį transportą, trumpiems atstumams šiltuoju metu laiku pasitelkia mikromobilumo priemones ar vis dažniau naudojasi kitais mobilumo sprendimais, kurie padeda išvengti tiek transporto priemonės priežiūros išlaidų, tiek papildomų rūpesčių. Pavyzdžiui, per pastaruosius keletą metų tarp didmiesčių gyventojų pastebimai išaugo dalijimosi automobiliais paklausa. Tokiu būdu gyventojai neretai nusprendžia atsisakyti asmeninio arba vieno iš šeimos automobilių.
Gyvenantiems toliau nuo miesto centrinės dalies ar už miesto dalijimosi automobiliai ne taip lengvai prieinami, tačiau rinkoje populiarėja kita alternatyva – automobilių prenumerata. Pavyzdžiui, prieš porą metų Lietuvoje startavusi „MyBee“ suteikia galimybę automobiliu naudotis ilgesnį laiką nesirūpinant jo priežiūra, t. y. į paslaugos kainą įtraukdama „Kasko“ ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, taip pat padangų, jų montavimo ir saugojimo išlaidas ar net techninio aptarnavimo remontą.
„Pastebime, kad žmonių požiūris į nuosavų transporto priemonių turėjimą keičiasi, o išaugus automobilių išlaikymo kaštams ir palūkanų normoms, gyventojai vis atidžiau planuoja savo finansus. Siekdami sutaupyti ir vengdami ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, jie išbando rinkoje esančias alternatyvas ar derina kelis judėjimo būdus tarpusavyje. Pasirinkus prenumeratą nereikia rūpintis dėl automobilio priežiūros, kintančių paslaugos įmokų ar palūkanų, kurios yra fiksuojamos visam sutarties laikotarpiui“, – teigia automobilių prenumeratą siūlančios įmonės „MyBee“ vadovas Lukas Jurkšaitis.
Tendencijos rodo, kad ateityje asmeninių automobilių gatvėse mažės, nes augs ekonomiškesnių ir tvaresnių sprendimų poreikis. Jau dabar plečiantis miestų riboms ir daugėjant naujakurių gyvenviečių, sparčiai vystosi viešojo transporto infrastruktūra, daugės ir įvairesnių mikromobilumo sprendimų, automobilių dalijimosi, prenumeratos ar nuomos pasiūla.
