Dar 28 proc. apklaustųjų nurodė, kad už tokį pasiūlymą pasisako „greičiau teigiamai“. 4,4 proc. respondentų tokiam pasiūlymui nepritaria, o 7 proc. pasisako „greičiau neigiamai”.

„Jeigu sankcijos už pažeidimus, kurie kelia pavojų, yra beribės, tos sankcijos niekuomet nebus veiksmingos. Jeigu jūs pasakysite, kad žmogui atimsite teisę vairuoti iki gyvenimo galo, jam nebus kaip pasitaisyti, jis važinės be teisių, išgėręs ir panašiai“, – teigia transporto technologijų ir eismo saugumo specialistas, mokslų daktaras Vigilijus Sadauskas.

Pasak jo, dėl to nei viena išsivysčiusi šalis neįveda sankcijų „iki gyvos galvos“ – tai sukeltų nuostolių valstybei ir šeimai.

„Pavyzdžiui, JAV pagavus neblaivų vairuotoją, jam yra suteikiama galimybė vairuoti, bet reikia įsigyti prie kojos arba rankos tvirtinamą specialų kodą. Šis kodas leidžia stebėti, ar žmogus laikosi jam nustatytų ribojimų, tarkime, važinėti tik 100 km spinduliu, o už kodą tenka mokėti reguliariai, pavyzdžiui, po 200 litų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip žmogus gali nuvežti vaikus į mokyklą, darželį ir dirbti tuo maršrutu, dėl kurio yra susitarta. Taigi, valstybei nereikia jam mokėti socialinių pašalpų“, - argumentuoja V. Sadauskas.

Jo manymu, toks draudimas būtų efektyvus, jeigu būtų galima užtikrinti, kad asmuo be vairuotojo teisių nepateks į kelius.

Vigilijus Sadauskas
„Jeigu žmogaus moralinės normos leido važinėti išgėrus ir padaryti eismo įvykį, tad, jeigu kažkas jam atims teises ir pasakys, kad tu nevažinėsi iki gyvenimo galo – ar jūs tikite, kad jis to paisytų? Kokia yra tikimybė, kad tas, kuris nepaisė taisyklių iki šiol, jas paisys vėliau? Aš nesiimu spėlioti“, – sakė V. Sadauskas.

Specialistas sako, jog vienintelis būdas apriboti tokių vairuotojų patekimą į gatves yra juos pasodinti į kalėjimą „iki gyvos galvos“, bet tuomet gyventojų reikėtų paklausti, ar jie sutinka mokėti už šių nusikaltėlių išlaikymą.

Griežčiausios bausmės neatmeta

Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas laikosi kitokios nuomonės.

„Jeigu mirtinas įvykis yra sukeltas vairuojant išgėrus, sunku priešintis pasiūlymui vairuotojo teises atimti visam gyvenimui, - mano S. Pukalskas. – Bet kokiu atveju, manau, kad tokia bausmė veiktų, nes jei jau nusižengėliai vairuotų, tai jau labai atsargiai – įkliuvę be teisių jie susilauktų didžiulių baudų. Manau, toks būdas paveiktų vairuotojus.“

Tačiau specialistas sutinka, kad ir dabartinės sankcijos, kai vairuotojams teisės yra atimamos keliems metams, ne visuomet yra veiksmingos.

„Mes turime įdomios patirties, kai į prasižengusių vairuotojų kursus vairuotojai be teisių atvažiuoja automobiliu. Nieko nuostabaus, kad ir netekę vairuotojo teisių visam gyvenimui jie toliau važinėtų, – sako S. Pukalskas. – Tiesa, vairuotojai, kurie atvažiuoja į mokymus be teisių, sako, kad jie yra labai pavyzdingi: niekada nenusižengia kelių eismo taisyklėms dėl to, kad bijo įkliūti ir labai skausmingai finansiškai nukentėti.“

Numatyta, kad asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonės, už padarytus pažeidimus gauna baudas nuo 1 tūkst. litų iki 1,5 tūkst. litų.

„Aišku, bus paruošti netgi kai kurie įstatymo projektai, kalbant apie Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kad, jeigu neblaivus vairuotojas padarė avariją, tos avarijos pasekmės yra labai liūdnos, tai teisės turėtų būti atimamos teisės visam laikui“, – vasarą teigė A. Butkevičius.

Gyventojai pasisako už didesnes baudas

Susisiekimo ministerija ir policija siekia sugrąžinti baudos balų sistemą. Šį rudenį Seimas turėtų nuspręsti, kokia šio siūlymo ateitis. Manoma, kad baudos balų sistema anksčiausiai galėtų pradėti veikti 2014-ųjų vasarą.

Gyventojai, paklausti, kokios priemonės padėtų veiksmingiau tramdyti pažeidėjus keliuose, dažniausiai rinkosi baudų griežtinimą – taip atsakė 50 proc. respondentų.

„Už baudų griežtinimą dažniau pasisako vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai“, - pastebi tyrėjai.

Saugirdas Pukalskas
Turime įdomios patirties, kai į prasižengusių vairuotojų kursus vairuotojai be teisių atvažiuoja automobiliu. Nieko nuostabaus, kad ir netekę vairuotojo teisių visam gyvenimui jie toliau važinėtų.
Galėdami pasirinkti kelis atsakymų variantus, 42 proc. gyventojų pasisakė už Kelių policijos pajėgų stiprinimą, 41 proc. - už baudos balų sistemos sugrąžinimą, 33 proc. už platesnį greičio matuoklių tinklo įrengimą, o 27 proc. už aktyvesnę šviečiamąją veiklą.

Tyrimo duomenimis, kelių policijos stiprinimui prioritetą dažniau teiktų moterys, 26-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

„Baudų sistemos sugrąžinimui dažniau pritartų vyrai, 46 m. ir vyresni respondentai. Moterys, miestų gyventojai bei aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai taip pat linkę vertinti aktyvesnio švietimo svarbą“, - rašo tyrimo autoriai.

Mažiau gyventojų pasisakė, kad efektyvesnė yra dabartinė sistema, kai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skiriamos didelės piniginės baudos ir konfiskuojami automobiliai. Iki 2008 m. galiojo sistema, kai teisė vairuoti būdavo atimama surinkus 10 baudos balų. Apklaustieji už šių sistemų efektyvumą pasisakė atitinkamai: po 42 ir 49 proc.

„Baudos balų sistemą efektyvesne dažniau vadina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Dabartinę sistemą kaip efektyvesnę dažniau vertina 18-35 m., didesnių pajamų atstovai“, - skaičiuoja tyrėjai.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad, gyventojų nuomone, jaunų vairuotojų automobilių galios ribojimas sumažintų jų sukeliamų nelaimių keliuose: taip mano 68 proc. Priešingai galvoja 30 proc. apklaustųjų.

„Jaunų vairuotojų automobilių galios ribojimą su mažesniu jaunimo sukeliamų nelaimių skaičiumi dažniau sieja vidutinio ir vyresnio amžiaus - nuo 36 m. - šalies gyventojai. Jaunimas su tokia nuostata dažniau nelinkęs sutikti“, - nustatė tyrėjai.

Vyrai dažniau vairavo išgėrę

Gyventojai buvo klausiami, ar yra vairavę išgėrę ir kada paskutinį kartą buvo nubausti už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Tyrimo duomenimis, tai, kad yra tekę vairuot išgėrus dažniau prisipažino vyrai, 26-55 m. atstovai. Niekada nevairavusios išgėrusios dažniau nurodė moterys, taip pat aukštesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų liepos 26-31 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai, rezultatų paklaida 3,1 proc.

Kada paskutinį kartą buvote baustas (-a) už KET pažeidimus? (proc.)
Šiemet 3,4
Prieš metus 6,1
Prieš du metus 6,9
Prieš tris metus 7,1
Daugiau ne prieš 3 metus 18,2
Niekada 20,4
Nevairuoju automobilio 37,3
Nežino / neatsakė 0,6
Iš viso: 100
Ar esate vairavęs išgėręs (-usi)? (proc.)
Taip 5,9
Taip, bet niekada neviršiju leistinos normos 22,2
Ne 34,6
Nevairuoju automobilio 37,3
Iš viso: 100

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (229)