Specialistai ragino prisiminti, kad elektriniams paspirtukams galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės (KET), kaip ir dviratininkams, todėl abiem eismo dalyvių grupėms numatyta ir tokia pat judėjimo eisme tvarka.
Numatytas amžius
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir oro politikos grupės patarėjas Vidmantas Pumputis priminė, jog tiek paspirtukininkai, tiek dviratininkai turi važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad dviračiu ar elektriniu paspirtuku į kelius išvažiuoti gali ne bet kas. Mat važiuojamąja kelio dalimi važiuoti dviračiu ar paspirtuku leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.
Tiesa, prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ir jaunesniems eismo dalyviams, tačiau jie vis vien negali būti jaunesni nei 8 metų.
Saugumas – pirmiausia
Prieš išvažiuojant tiek suaugusieji, tiek vaikai turi prisiminti, kad eisme galima dalyvauti tik įsitikinus kad dviratis ar paspirtukas yra techniškai tvarkingi ir nekelia pavojaus pačiam vairuotojui ar kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklėse numatyta, jog dviratis privalo turėti garso signalą, stabdžius, baltos šviesos priekinį žibintą, raudonos spalvos atšvaitą, oranžinės spalvos atšvaitus ant ratų stipinų bei galinį raudonos spalvos žibintą po sėdyne.
Tiesa, labai svarbu, kad prieš išvažiuojant kiekvienas eismo dalyvis tinkamai pasirūpintų savo saugumu. Nors suaugusiems dėvėti saugos šalmą yra rekomenduojama, nepilnamečiams jis yra privalomas. Specialistai pastebėjo, jog šalyje yra užfiksuotas ne vienas įvykis, kurio metu dviratininką nuo sunkių galvos traumų apsaugojo saugos šalmas. Tiesa, registruoti ir tokie įvykiai, kai nesegėjęs saugos šalmo dviratininkas, krisdamas nuo dviračio, žuvo.
Dar vienas svarbus atributas tiek suaugusiems, tiek vaikams – ryškiaspalvė liemenė su šviesą atspindinčiais elementais. Specialistai ragina nevengti jos vilkėti, mat net ir esant itin geroms eismo sąlygoms dieną, ryškiaspalvė liemenė padeda kitiems eismo dalyviams jus pastebėti geriau ir anksčiau.
Pasirūpinkite ne tik savimi, bet ir kitais
Svarbu paminėti, jog įprastus, elektrinio variklio neturinčius, paspirtukus naudojantys eismo dalyviai priskiriami pėstiesiems, tad jiems galioja tos pačios eismo taisyklės, kaip ir einantiems pėsčiomis.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, jog suaugusieji turi užtikrinti, kad nepilnamečiai tinkamai elgtųsi kelyje bei patys jiems rodyti tinkamą pavyzdį. Suaugę turi prižiūrėti, kad nepilnamečiai, važiuodami elektrinio variklio neturinčiu paspirtuku, nevažiuotų dviračių takais, mat taip kyla susidūrimo rizika, kurios metu gali nukentėti žmonės.
Taip pat svarbu, kad priartėję prie pėsčiųjų perėjos, kur nėra pažymėto dviračių tako, dviratininkai ir paspirtukininkai privalo nulipti nuo savo transporto priemonių ir važiuojamąją kelio dalį kirsti jas varydamiesi. Tik pasiekę kitą kelio pusę šie eismo dalyviai gali toliau tęsti kelionę dviračiu ar paspirtuku.
Kur važiuoti
Tiesa, kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus KET nurodytus atvejus.
V. Pumputis taip pat atkreipė dėmesį ir į dažnai dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų daromą klaidą. KET numato, kad važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas ar dviratininkas privalo duoti kelią pėstiesiems bei neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Visgi specialistas pastebėjo, kad susikirtus dviračių ir pėsčiųjų takui, dažnai tarp eismo dalyvių kyla konfliktas, mat dviem ratais riedantys eismo dalyviai nėra linkę praleisti pėsčiųjų.
Ne greičiau nei einant
Tiesa, konfliktų kyla ir dėl kitų priežasčių. Pėstieji skundžiasi, kad pro šalį lekiantys paspirtukų ar dviračių vairuotojai išgąsdina, pravažiuoja itin arti ar net kliudo. Susisiekimo ministerijos atstovas priminė, kad taip važiuoti nederėtų ne tik dėl pėsčiojo, bet ir ant dviračio ar paspirtuko važiuojančio žmogaus gerovės.
„Pėstieji gali staiga sustoti ar pakeisti judėjimo kryptį, todėl važiuoti pernelyg greitai nevertėtų, nes galite ne tik sužeisti, bet ir susižeisti. KET numatyta, kad dviračio vairuotojas važiuodamas šaligatviu privalo duoti kelią pėstiesiems, važiuodamas pro pėsčiąjį privalo sumažinti greitį iki artimo žmogui ėjimo greičio, kuris yra apie 3–7 km/val., ir išlaikyti saugų atstumą“, – aiškino V. Pumputis.
Visgi norint saugiai judėti eisme, kiekvienas dviratę transporto priemonę vairuojantis asmuo turi užtikrinti, kad jį galės pastebėti kiti eismo dalyviai. Būtent dėl šios priežasties važiuodamas kelio važiuojamąja dalimi dviratininkas ir paspirtukininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, o jei dienos metu jos neturi ar nenori dėvėti, dviračio (ir paspirtuko) priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Naktį šie saugos elementai turi būti apjungti ir naudojami kartu.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
