„Nuo penktos vietos atsilikau apie 7 minutes – nedaug. Gavau, ko norėjau – greitas trasas ir galimybę priprasti prie didelio greičio. Ralis vyko Vengrijos kariniame poligone: statūs keliukai ir matomumas labai prastas, nes niekad nežinai, kas laukia už vieno ar kito pakilimo. Lūkesčiai pateisinti, toliau treniruosiuosi artėjančiam Dakaro raliui“, – pasakojo A. Gelažninkas.
Taškų skaičiavimo peripetijos
Šeštadienį lietuvis po trečio greičio ruožo gavo skaudžią pamoką. Keli sportininkai praleido tašką ir gavo pernelyg mažą baudą.
„Atvažiavau į finišą ir surinkau visus kelio knygoje nurodytus taškus. Pirmi penki ar keturi sportininkai nesugebėjo surinkti visų taškų ir trasą susitrumpino 10 kilometrų, tad greičiau už mane atvažiavo į finišą. Jų turėjo laukti didelės baudos, bet teisėjai jiems visiems davė tik po 15 minučių baudos. O tai tiesiog išlygino mano ir jų rezultatus. Manau, nesąžiningai suskaičiuota, nes aš įveikiau trasą, o jie ne. Tačiau nieko tokio, nes žinant lyderių pajėgumą ir tai, kad aš grįžau po traumos, važiuoti be galvos tik dėl pirmos vietos būtų neprotinga“, – pasakojo sportininkas.
Atšaukti greičio ruožai
Šeštadienį motociklininkų laukė keturi greičio ruožai: du skirtingi, kuriuos reikėjo įveikti po du kartus. Vieną ruožą ralio organizatoriai atšaukė, nes labai prailgo varžybos, tad dalis sportininkų nebūtų spėję finišuoti šviesoje.
„Dėl to neliūdėjau, nes jau jaučiau nuovargį. Važiavom kiek daugiau nei 200 kilometrų. Man sekėsi neblogai. Padariau vieną navigacinę klaidą, kuri kainavo apie 2-3 minutes. Taip pat įvyko nesusipratimas su kitais sportininkais. Gavau 2 minutes baudos, nes per anksti atvažiavau į punktą. Kiti sportininkai vėlavo. Kvaila klaida, nes maniau, kad niekas toje vietoje laikų nefiksuoja. Po pirmos dienos praradęs 4-5 minutes, atsidūriau 6 vietoje, bet tikrai galėjau būti trejetuke“, – apžvelgė A. Gelažninkas.
Sekmadienį, paskutinę ralio dieną, organizatoriai dėl neįvardintų saugumo priežasčių vėl atšaukė greičio ruožą, paskutinį.
„Šiandien porą kartų kliudžiau akmenis. Buvo rizikinga, gavau adrenalino. Todėl šiek tiek numečiau tempą. Tęsiau sau saugiu greičiu, bet jis buvo pakankamas, nes atvažiavau šeštas“, – kalbėjo sportininkas.
Spaudė, kiek eina
Didelio greičio Dakaro nugalėtojas vis dar prisibijo, tačiau šis ralio etapas ir buvo skirtas tam, kad priprastų prie maksimumo.
„Lietuvoje ir Lenkijoje buvo smėlėtos, lėtesnės trasos, o čia daugiau kieta, greita danga. Žinojau kas laukia, būtent dėl to atvažiavom. Važiuoju tiek, kiek traukia motociklas – 140-145 km/val. Tokioj trasoj, jei nesužiūrėsi, gali netikėtai užvažiuoti ant akmenų ir kritęs smarkiai susižeisti. Pavyko išvengti didelių klaidų, nekritau, važiavau atsargiai, nes po traumos mano akys dar nepripratę prie tokio greičio. Vakar mačiau vieną automobilį apsivertusį tiesiojoje, tai matyt nesuvaldė automobilio. Koja dar šiek tiek jaučiasi, bet tam ir važiavau, kad ji gautų krūvio ir priprastų“, – sako Arūnas Gelažninkas.
Jei motociklininko komanda gaus finansavimą, kitas ralis, kuriame važiuos Arūnas Gelažninkas vyks Graikijoje. Jis truks net savaitę.
