aA
Daugelis ekspertų teigia, kad elektromobiliai yra automobilizmo ateitis ir vienintelis racionalus pasirinkimas ieškant alternatyvos automobiliams su vidaus degimo varikliu. Lietuvoje elektromobilių skaičius kasmet auga, tačiau ryškaus proveržio nėra. Kaip būtų galima paskatinti lietuvius sėsti į elektromobilius?
Policijos automobiliai (asociatyvi nuotr.)
Policijos automobiliai (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Karolina Pansevič

Prieš 126 metus Rietave buvo uždegta pirmoji elektros lemputė Lietuvoje. Šiandien elektra yra naudojama praktiškai visur, net ir kaip pagrindinis energijos šaltinis, varantis automobilius. Todėl nieko nuostabaus, kad sparčiai besivystančios technologijos leidžia net ir nedideliems namų ūkiams artėti prie energetinės nepriklausomybės. Tam pritaria verslininkas Vladas Lašas, kuris vienas pirmųjų Lietuvoje įsigijo elektra varomą „Tesla Model X“ automobilį.

„Energetika dabar išgyvena demokratizavimo amžių – ji tampa prieinama visiems. Dabar jau daug mano draugų ir bičiulių įsirengia saulės elektrines ant namų stogų, vairuoja elektromobilius ir juos pasikrauna iš tos energijos, kurią pasigamina patys. Tai dalykai, kurie džiugina širdį – jautiesi saugantis aplinką ir kartu esi nepriklausomas, nes ta maža elektrinė duoda tai, ko niekaip negalėtum padaryti su vidaus degimo varikliu, pavyzdžiui, išsikasti naftos gręžinį“, – dabartinėmis galimybėmis džiaugiasi V. Lašas.

Lietuva turi technologinį ir protinį potencialą

Nepaisant to, kad nesame pasauliniai elektromobilizacijos lyderiai, bendrame kontekste neatrodome blogai. Optimistiškai nusiteikęs V. Lašas mano, kad, tinkamai pasinaudoję galimybėmis, nesunkiai galėtume pakilti ir į patį viršų.

„Aš manau, kad mes galime net „peršokti“ kai kurias šios srities vystymosi stadijas. Ypač norisi paskatinti jaunimą, kuris studijuoja naująsias technologijas, dirba technologijų srityje. Šiuolaikinė energetika reikalauja daug išmanių sprendimų ir tai yra puiki galimybė kurti naujus startuolius, naujus būdus, kaip mums patiems naudoti tas naujausias technologijas. Mes tai galime ir eksportuoti. Gražu žiūrėti į tokias komandas kaip Kaune ar Klaipėdoje, kurios kuria elektrinį autobusą, krovininį elektrinį automobilį. Tų dalykų trūksta ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Tai tas lemputės įžiebimas, kuris labai siejasi ir su energetika, ir su išradimais, yra labai aktualus ir šiandien“, – sako V. Lašas.

Verslininkas turi ir idėjų, kaip naujausias technologijas ir jų naudą pristatyti visuomenei. Pasak jo, pirmuosius žingsnius turėtų žengti valstybės vadovai, kurie imtųsi lyderystės ir pademonstruotų, kaip elektromobiliai gali būti panaudoti visuomenės poreikiams.

Vladas Lašas
Vladas Lašas

„Švedijos policija išbandė elektromobilį. Kodėl negalime to padaryti ir Lietuvoje? Duoti Lietuvos policijai pasidžiaugti vienu ar dviem elektromobiliais. Aš pats kalbėjau su patruliuojančiais pareigūnais, jiems labai įdomu ir džiugu matyti ateities technologijas“, – sako V. Lašas.

Politikams trūksta valios imtis nepopuliarių sprendimų

Nors kiekvieną kartą rinkdami naują Seimą žmonės tikisi ir naujų, gal net kartais radikalių permainų, tačiau, pavyzdžiui, apie taršos mokestį kalbama tyliai. „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalyse ir elektromobilių žinovas Mindaugas Plukys teigia, kad anksčiau ar vėliau turi atsirasti žmogus, kuris pradės, nors ir nedidelę, revoliuciją.

„Niekas nenori būti nepopuliarus, nes tai daro įtaką vienam milijonui balsavimo teisę turinčių žmonių. Bet galbūt atsiras žmogus, kuris bus drąsus ir žengs tą žingsnį, pagaliau supras, kad švarios transporto priemonės ir jų skatinimas yra svarbiau nei bijojimas uždrausti teršiančią transporto priemonę, kurią mes turime kentėti gatvėje, kvėpuoti išmetamomis dujomis, kurios kenkia sveikatai, skatina įvairių ligų vystymąsi. Tas žmogus, kuris tai supras ir imsis veiksmų, galbūt pradės tą proveržį ir net greičiau, nei tikimės, elektromobiliai bei hibridiniai automobiliai prigis mūsų gatvėse“, – viliasi M. Plukys.

Dabartinių skatinimo priemonių nepakanka

Šiuo metu elektromobilių savininkai gali naudotis kai kuriomis lengvatomis, pavyzdžiui, nemokamu automobilių parkavimu miestų centruose, Vilniuje galima važiuoti autobusų juostomis, aplenkiant kamščius. Tačiau daugiau jokių rimtesnių skatinimo priemonių nėra. Vienas iš siūlymų – greičiau ir efektyviau spręsti greito įkrovimo stotelių tinklo plėtrą, tačiau ši problema netolimoje ateityje gali būti nebeaktuali.

„Įkrovimo stotelės tik leidžia žmonėms judėti toliau. Dauguma turinčių savo įkrovimo tašką namuose retai naudosis greito įkrovimo stotele, nebent jie keliaus ilgus atstumus. Esminis elektromobilių tikslas ir misija yra valyti orą mieste. Sutvarkę taršą mieste, mes galėsime galvoti apie tolimesnes keliones. Technologijos vystosi ir tikrai netolimoje ateityje mes galėsime keliauti didelius atstumus su viena įkrova. Todėl pradėkime nuo savęs, nuo savo namų, švarinkime orą savo mieste, o toliau jau eisime ir valstybės lygiu“, – teigia M. Plukys.


Mindaugas Plukys
Mindaugas Plukys
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Viena iš labiausiai pasiteisinusių pasaulinių praktikų, kaip skatinti vairuotojus atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais ir rinktis varomus elektra, yra subsidijos. Kad panašią praktiką būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, pritaria M. Plukys.

„Subsidijos tikrai skatina žengti tą žingsnį ir pasirinkti švaresnę transporto priemonę. Lietuvoje tikrai to trūksta. Nors būta ir įvairių siūlymų, galų gale nuspręsta, kad reikia iš kažko paimti, kad galėtum kažkam duoti. Tai vienas iš žingsnių, kurių valdžia dabar bando imtis, tik galbūt bijo drąsiai pasakyti, kad tai bus taršos mokestis. Manau, kad geriausia iš surinktų pinigų nustatyti kvotas, kaip mes galime subsidijuoti „žalias“ transporto priemones: elektromobilius ir iš tinklo įkraunamus hibridus“, – aiškino M. Plukys.

Šiuo metu, pagal VĮ „Regitra“ skelbiamus duomenis, Lietuvoje registruota daugiau nei 1,35 milijono automobilių. Iš jų vos daugiau nei 700 yra elektromobiliai. Akivaizdu, kad bendrame automobilių sraute elektromobiliai vis dar yra nišinė transporto priemonė. O kad ateityje kažkas radikaliai pasikeis, prognozuoti sunku. Priešingai – vis daugiau galimybių, kad automobilių su vidaus degimo varikliais Lietuvoje nemažės, nes jei Vokietija, Prancūzija ar Austrija įgyvendins savo planus uždrausti savo šalyse naudoti automobilius su vidaus degimo varikliais, tikėtina, kad beveik nereikalingais tapę ten, nemaža jų dalis atkeliaus ir į Lietuvą.

www.lrt.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mėgino pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir atsimušė į sieną: negali dėl baudos, kurios net nėra gavęs (8)

Užsienyje gyvenantis Rokas (vardas redakcijai žinomas - „Delfi“) pamėgino pasikeisti turimą...

Vilniuje atidaryta didžiausia Baltijos šalyse žiedinių automobilių modelių trasa

Radijo bangomis valdomų automobilių modelių sportas skirtas visiems azarto ir greičio...

Geriausia vairuotoja tapusi instruktorė: noriu įrodyti, kad moterys irgi išmano apie automobilius

Rugsėjį praūžęs „Geriausio Lietuvos vairuotojo 2020“ konkursas abejingų nepaliko: juk...

„Drifteris“ ėmėsi išskirtinio projekto: prikels UAZ 469 su V12 varikliu (2)

Užkietėjusius automobilistus galima iš dalies laikyti ligoniais, turinčiais priklausomybę ne tik...

Kokį automobilį turėdami sulauksite daugiausiai sėkmės „Tinder“ (59)

Gebėjimas palaikyti pokalbį, puiki išvaizda ir humoras – tai tik kelios savybės, galinčios...

Top naujienos

Nuo viruso pavargusiems lietuviams surado kaimą, kur jo nėra (40)

Sunku patikėti, bet Europoje dar liko vietų, kur koronavirusas tarsi neegzistuoja. DELFI Kelionių...

Prisiminė Skandinavijos medikų ir Verygos kivirčą: moksle taip yra nedaroma (144)

Įvesdamas reikalavimą dėvėti kaukes uždarose patalpose Aurelijus Veryga rėmėsi Norvegijos...

Profesorius Usonis įspėjo apie galimas COVID-19 pasekmes, kurias parodė mirusiųjų tyrimai (401)

Lietuvoje naujų susirgimų koronavirusu atvejų skaičius pasiekė iki šiol šalyje neregėtas...

Nauja mada – į pensiją nuo 40-ies: ekspertas pataria, kiek reikia būt sukaupus (157)

Norėdami anksti išeiti į pensiją jauni žmonės griebiasi drastiškiausių priemonių –...

„Thermo Fisher Scientific“: Vilniuje nėra gaminamos koronaviruso vakcinos (25)

Biotechnologijų įmonė „ Thermo Fisher Scientific “ teigia, kad Vilniaus padalinyje nėra...

Nutrauktas lytinis aktas ir kiti natūralūs kontracepcijos būdai: ginekologas pasakė, kiek jie iš tiesų yra patikimi (62)

Jei turite pastovų partnerį ar sutuoktinį, tikėtina, kad ne visada naudojatės medicininėmis...

Metalinių garažų savininkus ragina paskubėti: nebendradarbiaujantiems gresia baudos perkelta jau beveik 2000 garažų (89)

Vilniaus miesto savivaldybė ragina paskubėti metalinių garažų savininkus nusikelti ant...

Šiaurės Korėjos kariai pasienyje nušovė ir sudegino Pietų Korėjos pareigūną kalba apie „ekstremalias priemones“ nuo COVID-19 (14)

Šiaurės Korėjos kariai nušovė ir sudegino Pietų Korėjos pareigūną, praneša Pietų...

Klaidose paskendęs „Neptūnas“ vietą Čempionų lygoje užleido baltarusiams (13)

FIBA Čempionų lygos varžybose ateinantį sezoną varžysis tik viena Lietuvos komanda. Bulgarijoje...

Navalnas keičia planus: į Rusiją dar negrįš (67)

Rusijos politikas Aleksejus Navalnas liks Vokietijoje iki reabilitacijos kurso pabaigos, kuris jam...

|Maža didelių žinių kaina