Apie tokią transformaciją galima drąsiai pasakyti „From Zero to Hero“: iš eilinio švediško sedano į kažką įdomaus ir reto, mat net tarptautiniuose automobilininkų suvažiavimuose „Volvo“ nėra dažnai matomas ženklas. Apie Lietuvoje gimusią idėją yra dar vienas pasakojimas iš automobilių kultūros festivalio „Chill’n’Grill“ organizatorių JDM LT kartu su mineraliniu vandeniu „Vytautas“ kuriamo istorijų ciklo „From Zero to Hero“.
Pradėjo nuo „liaudies“ automobilio
Tačiau pirmasis kaip reikiant modifikuotas automobilis E. Dementenko karjeroje buvo gana tradicinis: visų lietuvių mėgiamas ketvirtos kartos „Volkswagen Golf“. Pastarajame, matyt, neliko nė vieno nepaliesto mazgo: automobilis išsiskyrė ryškia spalva, išskirtiniais ratlankiais, pneumatine važiuokle, išpuoselėtu salonu ir dar daug kuo.
Atrodė, kad vyras šiuo automobiliu važinėsis dar ilgai, tad žinia, kad modelis parduotas broliukams benzingalviams latviams, nustebino ne vieną.
„Buvo tikrai sunku atsisveikinti, bet su šiuo modeliu buvau padaręs viską, ką norėjau. Žinau, kad Latvijoje jis pakeitė jau du savininkus, jau yra daužtas ir žibintai buvo pakeisti į įprastus“, – dalinosi Edgaras.
Visgi „Golf“, pasak jo, buvo nemaža pagalba įsiliejant į lietuviškos automobilių kultūros veikėjų gretas, taip pat ir kuriant nuosavas automobilių dirbtuves, mat pamatę išpuoselėtą vokišką modelį, ne vienas į Edgarą kreipėsi dėl pagalbos modifikuojant savus automobilius.
„Galų gale, kai priėmiau sprendimą ieškoti kito modelio, „Golf“ tapo pradiniu kapitalu. Nes kaip bebūtų, finansai riboti. Jei tik būčiau turėjęs galimybę, didelį garažą, būčiau tikrai pasilikęs jį kaip eksponatą“, – pasakojo E. Dementenko.
„Volvo“ netyčia
Paklaustas, kodėl naujam projektui pasirinko „Volvo“, vyras sako, kad pradžioje minties apie šį ženklą nebuvo.
„Galvojau apie septintos kartos „Golf R“. Nebūtų buvę sunku su šiuo projektu. Ir dar kitą modelį turėjau mintyje, bet neišduosiu, nes galimybės jį įsigyti neatmetu“, – sakė pašnekovas.
Lemiamu atsitiktinumu tapo Lenkijos „Raceism“ parodoje pamatytas „Volvo“. Kaip pasakoja E. Dementenko, nustebino ir modelio sėkmė, ir mintis, kad Švedijos automobilių gamintojo ženklas tikrai retai matomas tarp modifikuotų automobilių.
„Pagalvojau, kad gal net įdomiau bus. Nes tikrai daug turime BMW, „Audi“, „Porsche“, bet imti nestandartinį automobilį, kuriam nėra dalių, kitko, tikrai sunku“, – pripažino „Volvo“ savininkas.
Savo „Volvo S90“ automobilininkas surado aukcione JAV. Kaip sako pats, buvo standartinis automobilis: po avarijos, su ganėtinai paprasta įranga. Tačiau net ir tokio teko ieškoti netrumpai: prireikė kone metų, kol „Volvo“ atsirado jo kieme.
Po remonto, vyras atsisėdo pagalvoti, kuria linkme judėti su švedišku automobiliu. Jis pamena, kad variantų daug nebuvo: viena vertus, buvo galima galvoti apie viso kėbulo apdailas, antra vertus, išlaikyti minimalistinį vaizdą ir žeminti važiuoklę, ieškoti „R Design“ apdailos detalių bei išsaugoti prabangos jausmą bei VIP stilių važiuojant šiuo automobiliu.
Pasak E. Dementenko, net ir dabar pasižvalgius visame pasaulyje tokių – modifikuotų „Volvo S90“ – labai nedaug. Ir nors projektu paversti tokį naują automobilį jam nebuvo gaila, pašnekovas prisipažino, kad labiausiai jam „Volvo“ trūks žiemą, kai norint negadinti kėbulo druskose ir purve, teks uždaryti „projektą“ su visais privalumais, komforto ir saugumo technologijomis, garaže, ir sėsti į seną automobilį.
„Daug kas sako, kad gaila „gadinti“ tokį naują automobilį, bet aš žiūriu kitaip – ne sugadinau, o patobulinau ir atgaivinau. Mano toks mąstymas, net ir gerokai brangesnius naujus modelius modifikuočiau“, – tikino E. Dementenko.
Dažnas svečias atstovybėje
Kaip pasakojo E. Dementenko, modifikuojant naują automobilį iššūkiu tampa reikalingos apdailos paieška. Pirmiausia dėl to, kad rasti naudotų dalių yra kone neįmanoma užduotis.
Pavyzdžiui, panoręs galinio aptako, esančio ant bagažinės, sakė pašnekovas, jis susidūrė su faktu, kad antrinėje rinkoje jį galima įsigyti tik drauge su visu bagažinės dangčiu.
„Ir dar kaina buvo tokia, kad atstovybėje įsigyti tiesiog aptaką buvo paprasčiau“, – prisiminė jis.
Iš „Volvo“ atstovybės jis įsigijo ir daugiau dalių. Pavyzdžiui, kitus slenksčius bei priekinio buferio pažeminimą.
Paskutiniu žingsniu tapo pneumatinė automobilio važiuoklė ir nauji ratlankiai. Galiausiai beliko pakeisti automobilio spalvą į norimą.
„Dar iki „Chill’n’Grill“ festivalio norėčiau pakeisti stogą į juodą, bet sėdynių pakeitimą kitomis bei išmetimo sistemos modifikacijas paliksiu kitiems metams“, – žadėjo jis.
Visgi modifikuoti netradicinį bei naują automobilį, anot pašnekovo, nėra lengva. Pirmiausia dėl to, kad „nepagūglinsi“, kas galėtų tikti, o ir antrinės rinkos su plačiu įvairių modifikavimui skirtų dalių pasirinkimu tokiems modeliams dar nėra, o galbūt niekuomet ir neatsiras.
Treji metai
E. Dementenko kelionė nuo eilinio naujo „Volvo S90“ iki automobilio, traukiančio akį ir smalsuolius pokalbiams, truko trejus metus. Įdomiausia tai, prisipažino jis, kad ne vienas, pamatęs automobilį gyvai, sutrinka.
„Kai turėjau „Golf“, visi žinojo, kaip atrodo ketvirtas modelis ir matė didžiulį skirtumą. Kai kalbam apie „Volvo“, dažnas pastebi tiesiog naują automobilį ir galvoja, kad jis toks išriedėjo tiesiog iš gamyklos. Kai kurie net painioja, kas čia per modelis – esu sulaukęs klausimų, ar čia ne „Audi“, – juokėsi E. Dementenko.
Jis sako, jog ėmęsis „Volvo“ norėjo parodyti, kad nebaisu modifikuoti naują automobilį, o taip pat, kad verta rinktis ir netradicinius, rečiau matomus ženklus – tokie „projektai“ taip pat gali traukti akį ir sulaukti daugybės dėmesio.
