Neatsitiktinai rinkdamiesi naują automobilį pirkėjai vis dažniau įvertina net tik įsigijimo kainą, bet ir bendras eksploatacijos išlaidas. Palyginti jas nėra itin sudėtinga, o viską įvertinus lengviau priimti ekonomiškai pagrįstą galutinį sprendimą.
Dabartinėje rinkoje galima pasinaudoti galimybe išbandyti įvairias to paties modelio versijas. Dėl to pirkėjams tapo daug lengviau išsirinkti geriausiai jų poreikius atitinkantį automobilį.
Pavyzdžiui, naujausias Prancūzijos automobilių gamintojo „Peugeot“ kompaktiškas hečbekas 208 komplektuojamas ne tik su benzininiais ar dyzeliniais varikliais, bet ir su elektros jėgaine. Konkretus pasirinkimas – individualus kiekvieno pirkėjo sprendimas, tačiau nenorintiems kliautis vien intuicija naudinga žinoti daugiau apie skirtingų jėgainių eksploatacijos subtilybes.
Kaip apskaičiuojama automobilio išlaikymo kaina?
Į automobilio išlaikymo išlaidas visuomet įtraukiamos lizingo ir draudimo įmokos, techninės priežiūros ir degalų kainos. Laikui bėgant, visos mokamos sumos šiek tiek keičiasi, todėl, norint tiksliai sužinoti išlaikymo kainą, verta patikslinti duomenis ir įvertinti, pavyzdžiui, degalų kainą ir galimų mokestinių lengvatų dydį.
Nepriklausomai nuo automobilio tipo, didžiausią savininko išlaidų dalį visuomet sudaro įsigijimo kaina. Šioje kategorijoje elektromobiliai yra brangesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais.
Pavyzdžiui, bazinės komplektacijos „Peugeot 208“ hečbeko su benzininiu varikliu kaina prasideda nuo 14 300, dyzelinės versijos – nuo 17 400, o 100 kW elektros varikliu varomo e-208 – nuo 30 100 eurų. Tokį skirtumą daugiausia lemia pažangiausių technologijų elektromobiliuose diegimas, investicijos į naujausius inžinerinius sprendimus ir naudojamos brangesnės medžiagos.
Vis dėlto labai dažnai atliekant tokius skaičiavimus neįvertinami įrangos lygių skirtumai ir valstybinių iniciatyvų poveikis. Šiandien bet kuris Lietuvos pirkėjas gali užpildyti paraišką ir gauti iki 5 000 eurų kompensacinę išmoką už įsigyjamą naują elektromobilį, teikiamą Aplinkos projektų valdymo agentūros.
Žvelgiant į kitų šalių patirtį, galima tikėtis, kad ateityje atsiras ir papildomų skatinimo priemonių, pavyzdžiui, namuose montuojamų įkrovimo stotelių.
Elektromobilių prekybos salono „eDOW“ įkūrėjas ir direktorius Laurynas Boguševičius patvirtina, jog valstybiniu mastu taikomos skatinimo priemonės turi didžiulę įtaką. Anot jo, statistika šiuo atžvilgiu itin iškalbinga – 90 proc. naujų elektromobilių pirkėjų pasinaudoja galimybe gauti kompensacinę išmoką.
„Daugeliui žmonių tai tampa lemiamu veiksniu. Jei negautų tokios kompensacijos, ne vienas iš jų apskritai atsisakytų pirkti elektromobilį. Tarkime, jei elektromobilis kainuoja 30 tūkst. eurų, kompensacinė išmoka sudaro apie 17 proc. jo vertės, todėl pirkėjus nesunku suprasti. Penkerių metų lizingo laikotarpiu elektromobiliai ir iki tol nebuvo prastas pasirinkimas, tačiau dabar jie tapo dar patrauklesni“, – konstatuoja verslininkas.
Kuo daugiau pirkėjų įsigyja naujus elektromobilius, tuo gausesnė jų antrinė pasiūla, tad rinkos pagyvėjimas išties svarbus. Antram ar trečiam automobilio savininkui pradinė įsigijimo kaina jau nebus tokia didelė, todėl dar svarbesni taps energijos šaltinių ir techninės priežiūros kaštai.
Išlaidos degalams – itin svarbus veiksnys
Naftos produktų kainoms šaunant į naujas aukštumas alternatyvieji degalai ir elektros energija tampa itin patraukliu pasirinkimu. Lyginant energijos išlaidas, elektromobilių eksploatacija yra pigiausia net ir skaičiuojant gerokai patrauklesnes nei šiandienos degalų kainas.
„Aš pats kasdien vairuoju elektromobilį. Nuvažiuoti 100 km man kainuoja iki 2 eurų. Palyginimui galime paimti bet kokį, nors ir patį pigiausią bei ekonomiškiausią hibridinį modelį. Apie automagistrales neverta kalbėti, nes ten iš hibridinės sistemos mažai naudos, tačiau net ir vairuojant mieste degalų sąnaudos vis tiek sieks 4 l/100 km, pagal dabartines degalų kainas tai kainuotų 7 eurus. Taigi daugiau nei tris kartus brangiau“, – kalba L. Boguševičius.
Žinoma, elektromobilio eksploatacija turi ir trūkumų. Įkrovimas namuose visuomet atsieis mažiausiai, tačiau, išvažiavus toliau, daugiau laiko teks skirti sustojimams viešuose įkrovimo taškuose planuoti.
Skaičiuojant elektromobilio išlaikymo sąnaudas, reikėtų įvertinti faktą, kad elektros energijos, panašiai kaip ir naftos produktų, kaina ilgainiui kinta. Tiesa, kol kas tas brangimas didelės įtakos bendroms išlaidoms dar neturi. „Elektros kaina taip smarkiai neišaugo. Be to, jei jau perki elektromobilį, racionalu būtų bateriją krauti pagal naktinį tarifą. Keturių centų skirtumas iš pažiūros nėra didelis, tačiau per ilgesnį laiką susidaro apvali suma“, – pastebi L. Boguševičius.
2022-aisiais elektra brangs daugumai vartotojų, tačiau elektromobilių išlaikymo kainai tai didelės įtakos neturės – skirtumą pajus benzininių ar dyzelinių automobilių savininkai. Jau penkerius metus elektromobilį vairuojantis vilnietis Simonas Jurkonis įsitikinęs – tai nesudarys didelio skirtumo.
„Įkraunant bateriją namuose nuvažiuoti 100 km galbūt kainuos jau ne du, o du su puse euro. Tai ne ta suma, kuri kažką pakeistų skaičiuojant automobilio eksploatacijos išlaidas ir paskatintų potencialius pirkėjus keisti savo sprendimą. Benzinas ir dyzelinas per pastaruosius dvejus metus pabrango labiau“, – kalba elektromobilių entuziastas.
Vartotojams taip pat teks įprasti prie minties, kad ilgainiui spartusis elektromobilių įkrovimas taps mokamas. Tokios įrangos diegimas ganėtinai brangus, todėl apmokestinimas – neišvengiamas.
Pavyzdžiui, e-208 baterijos įkrovimas iki 100 proc. namuose naudojant 7,4 kW galios sieninę stotelę truktų septynias su puse valandos. Tuo metu prisijungus prie 100 kW galios tiesioginės srovės viešosios stotelės papildyti energijos atsargas iki 80 proc. trunka tik 30 minučių.
„Sparčiojo įkrovimo stotelių poreikis jau dabar nemažas ir ateityje tik didės. Jos itin reikalingos greta svarbiausių šalies magistralinių kelių. Tuomet galima per trumpą sustojimą pasipildyti energijos atsargas. 50 kW galios įkrovimo stotelių, kurios šiuo metu veikia greta svarbiausios šalies automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, jau nelabai galima vadinti greitosiomis, tačiau ir jų beveik užtenka“, – pažymi S. Jurkonis.
Techninės priežiūros svoris
Skaičiuojant, kiek kainuoja automobilio išlaikymas, taip pat reikėtų įvertinti draudimo bei techninės priežiūros kainą. Naujo automobilio privalomojo draudimo įmokų dydį visų pirma lemia variklio galia ir vairuotojo patirtis. Elektromobilių kol kas registruojama gerokai mažiau nei transporto priemonių su vidaus degimo varikliais, o duomenų trūkumas gali lemti draudimo bendrovės sprendimą tokius modelius priskirti prie didesnės rizikos grupės.
Kita vertus, šiek tiek brangesnį elektromobilių draudimą atsveria gerokai pigesnė nei dyzelinių ar benzininių modelių techninė priežiūra. Nereikia keisti vos keletą judančių komponentų turinčio elektros variklio alyvos, o, neskaičiuojant padangų, vienintelės dylančios detalės yra stabdžių diskai ir kaladėlės. Tačiau net ir jos dėl nuolatos naudojamos regeneracinio stabdymo sistemos dėvisi gerokai lėčiau.
„Mano elektromobilio rida prieš techninį patikrinimą siekė 140 000 km, tačiau stabdžių kaladėlės ir diskai dar nė karto nebuvo keisti. Su tomis pačiomis detalėmis be rūpesčių nuvažiuosiu dar mažiausiai 50 000 km. Palyginti su benzininiais ar dyzeliniais automobiliais, skirtumas akivaizdus“, – realiais eksploatacijos skaičiais dalijasi S. Jurkonis.
Kita vertus, už bet kokius išlaidų skaičiavimus svarbesnė yra galimybė mėgautis geriausiai individualius poreikius atitinkančiu automobiliu. Būtent todėl tokie gamintojai kaip antai „Peugeot“ vadovaujasi strategija suteikti plačiausią viename modelyje montuojamų jėgainių pasirinkimą – nuo vidaus degimo variklių iki elektrifikuotų galios šaltinių.
