- Ar turite svajonių automobilį?
– Vaikystėje su broliu labai dažnai žaisdavome mašinytėmis. Pamenu, paauglystėje pasvajodavome, kad būtų smagu kada nors vairuoti BMW ar „Mercedes“. O kai užaugome, tokių svajonių nebeliko. Dabar į viską žiūrime paprasčiau, praktiškiau.
Manau, kad svajonių automobilio neturiu. Visada norisi vairuoti kuo geresnį automobilį, bet nėra konkrečios markės, apie kurią svajočiau. Ir pirmenybę visuomet teikčiau šeimyninio tipo automobiliui, nes toks yra kur kas praktiškesnis, saugesnis ir jame daugiau vietos.
- Ekstremaliausia situacija vairuojant?
– Visko yra buvę. Pamenu, buvau neseniai išlaikęs teises ir lenkiau automobilį, o iš priekio dideliu greičiu į mane skriejo kitas automobilis. Teko labai staigiai reaguoti ir kaip nors išlaviruoti. Viskas baigėsi gerai, avarijos išvengiau. Po to karto susimąsčiau, kaip svarbu kelyje elgtis atsargiai ir atsakingai, niekada nerizikuoju ir stengiuosi iš anksto įvertinti situaciją.
Lenktynininko iš manęs tikrai nebus, nors nepasakyčiau, kad manęs greitis nežavi. Tiesiog turiu būti atsakingas, aš turiu šeimą ir negaliu sau leisti elgtis neapgalvotai. Palenktyniauti ir stipriau spustelėti greičio pedalą, manau, galima tik lenktynių trasoje, kur ir yra tam skirta vieta. O mieste reikia laikytis taisyklių.
- Ką visuomet rastume jūsų automobilyje?
– Krepšinio kamuolys visuomet yra, kad galėtume kur nors su vaikais pamėtyti į krepšį.
-Kur jums važiuoti smagiausia?
– Man teko nemažai važinėti po Europą, bet labiausiai patiko Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Ten labai daug kalnų, serpantinų, skardžių, žalumos ir krioklių. Stulbinantis jausmas ten vairuoti, nes susipina ir grožis, ir šioks toks jaudulys.
- Ką veikiate patekęs į automobilių spūstis?
– Aš dažniausiai kalbu telefonu. Iš pradžių buvo keista Maskvoje ar Stambule dvi valandas stovėti spūstyje, bet pripranti ir tiesiog skambini visiems iš eilės. Beje, Vilniuje, palyginti su Maskva ar Stambulu, automobilių spūsčių iš viso nėra. Tiesiog mes pripratę iš vieno miesto galo į kitą nuvažiuoti per 15 minučių, o kai tai nepavyksta, nervinamės. Prie visko tiesiog reikia priprasti.
- Kokius reikalavimus keliate rinkdamasis naują automobilį?
– Pirmiausia turėtų būti užtektinai vietos mano kojoms ir patogu nugarai. O tada techniniai reikalavimai, ekonomiškumas, stabilumas. Svarbu, kad būtų saugus ir patogus automobilis.
- Pagal ką nusprendžiate, kad prieš jus važiuoja prastas vairuotojas?
– Kartais pasitaiko per lėtai važiuojančių vairuotojų, tokie tiesiog trukdo eismui. Pavojingesni yra tie, kurie laviruoja tarp juostų ir atrodo, kad patys neapsisprendžia, kur ir kaip jie nori važiuoti, arba nerodo posūkių. Jei pamatau, kad kokiais nors savo manevrais vairuotojas man kelia įtarimą, tiesiog stengiuosi laikyti didesnį atstumą. Juk negali visi būti geri vairuotojai.
- Kokius išskirtumėte pagrindinius vyrų ir moterų vairavimo skirtumus?
– Manau, kad vyrai vairuodami labiau pasitiki savo jėgomis, greičiau reaguoja tam tikrose situacijose. Moterys galbūt labiau įsitempusios, susikausčiusios. Tegu nesupyksta moterys, bet aš manau, kad geriau vairuoja vyrai, nors žinau ir nemažai puikiai vairuojančių moterų.
- Gal turite talismaną ar kitą daiktą automobilyje, be kurio nepajudėtumėte iš vietos?
– Talismanų aš neturiu. Esu tikintis žmogus, todėl vežiojuosi šventintą rožinį, kuris saugo nuo nelaimingų atsitikimų.
