Prašytis ar, dar blogiau, laužtis į garažus, tiesa, neprireikė. Beveik visas Lietuvos krepšininkų autoparkas visu gražumu buvo išstatytas prie Palangos viešbučio „Vanagupė“, kur nacionalinė rinktinė kelias savaites stovyklavo rengdamasi Europos čempionatui.
Buvo ten ir „Maserati“, ir daugiau itin prabangių automobilių, tačiau ant daugelio puikavosi rusiški numeriai. Ar Lietuvos krepšininkų keturračiai traukė akį turtingų viešbučio svečių automobilių kompozicijoje? Kai kurie – net labai.
Pavyzdžiui, „Porsche Panamera“, savo agresyviu veidu primenanti naujojo jos savininko Jono Mačiulio žaidimo stilių. Nors ir nežais Europos čempionate, J. Mačiulis kelias pirmąsias pasirengimo savaites nuolat buvo su rinktine, kai atliko reabilitacijos programą. Ir, aišku, neatsigynė kolegų prašymų išbandyti „Panameros“ galimybes.
Vienas pirmųjų prie jos vairo klestelėjo rinktinės kapitonas Robertas Javtokas. „Labai smagi mašinytė, galbūt ateityje tokią įsigysiu“, – pliusą komandos draugo pirkiniui išraito vidurio puolėjas.
„Porsche“ stovi ir paties R. Javtoko garaže, bet norėdamas ja pasivėžinti taip pat turi prašyti leidimo. Dažniausiai prie balto „Porsche Cayenne Techart Magnum“ vairo sėdi krepšininko žmona Vilma.
Pats R. Javtokas jau šešerius metus ištikimas antros kartos BMW M6. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad automobilis jau senstelėjęs, kol kapitonas nepasako apie ridą – apie 30 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Per šešerius metus! Daugiau kilometrų prasuka kartą per metus kalėdojantis mažiausio Lietuvos bažnytkaimio klebonas...
Tačiau tai nėra išimtis iš taisyklės. Beveik visų krepšininkų automobiliai yra kaip krepšinio aistruoliai – jie beprotiškai laukia kiekvienos vasaros ir kiekvieno čempionato. Nes tik tada atsiranda galimybė, kad pagaliau atsivers garažo durys, bus nupūstos dulkės ir šeimininkas po ilgos ilgos pertraukos atsisės į vairuotojo sėdynę.
Daugelis rinktinės legionierių vardija panašius skaičius. Jiems automobilis reikalingas tik kelis vasaros mėnesius, todėl ir kaitalioti juos krepšininkai nemato didelės prasmės. Kšyštofas Lavrinovičius, atrodytų, morališkai pasenusį 2005 metų laidos BMW limuziną ketina eksploatuoti dar mažiausiai kelerius metus.
„Palyginti su kitų žaidėjų automobiliais, mano jau atrodo kaip senukas. Bet neketinu jo keisti. Nebent, jei gimtų dar vienas vaikas, tada pirkčiau kokį nors didesnį. Greičiausiai „Kamaz“, – pokštauja K. Lavrinovičius.
Mašinos dydis krepšininkams yra vienas kertinių pasirinkimo kriterijų. Todėl išbandęs gražuolį sportinį rinktinės trenerio asistento „Mercedes-Benz AMG“ R. Javtokas konstatuoja: „Automobilis puikus, bet kai kojos netelpa ir galva stogą remia, daugiau kaip kelių metrų nenuvažiuosi.“
R. Javtoką visi rinktinės draugai vadina didžiausiu automobilių fanatiku. „Robis žino viską. Jei ieškai naujo automobilio, gali drąsiai konsultuotis“, – paaiškina Darjušas Lavrinovičius.
Per vairuotojo karjerą ne vieną visureigį drožęs R. Javtokas dabar tikina, kad aukštaūgiams krepšininkams geriausi yra prailgintos bazės aparatai – kaip „Audi A8“, S klasės „Mercedes“ ar septintos serijos BMW modeliai. „Juose gali ir pats patogiai įsitaisyti, ir nekyla problemų sėdintiems ant galinės sėdynės“, – savo patarimą grindžia R. Javtokas.
Tai, kaip jaučiasi sėdintys ant galinės sėdynės, daugeliui krepšininkų yra itin aktualu. Rinktinės žaidėjams leidžiama stovyklose dalyvauti su šeimomis, todėl vakarais viešbučio vestibiulyje savo pasirodymus rengdavo net iki tuzino mažų kleckų. Vežimėliai, lovelės ir panašūs reikmenys automobilio bagažinės talpumą žaidėjų prioritetų sąraše kelia į Himalajų kalnyno viršūnių aukštumas.
„Visais laikais buvau „Audi“ gerbėjas, šiuo modeliu esu labai patenkintas. Didelis, talpus, ekonomiškas. Nemažai juo keliavau, buvau išsivežęs į Prancūziją ir Vokietiją, tegaliu pasakyti vien gerus žodžius“, – savo ratuotį giria M. Lukauskis.
Kuris šeimininkas peiks savo automobilį? Patenkinti savo mašinomis tikino esantys visi, tačiau rinktinės stovyklose neišvengia ir juokelių.
Pro budrias R. Javtoko akis rinktinės stovykloje neprasprūsta niekas. Visa bėda, kad kapitonas beveik neturi pašnekovų automobilinėmis temomis. „Tai tema daugių daugiausia penkioms minutėms“, – atsidūsta vidurio puolėjas.
Praėjusį sezoną atstovaudamas Valensijos „Power Electronics“ padarė išvadą, kad futbolininkai automobiliams skiria daug dėmesio. R. Javtokas susidraugavo su „Valencios“ klubui tuo metu atstovavusiu Lietuvos futbolo rinktinės gynėju Mariumi Stankevičiumi. Šis ne kartą tautietį kvietė į tradicinę „Valencios“ žaidėjų pramogą – drago lenktynes išsinuomotoje trasoje.
„Bet taip ir nesudalyvavau, tai trukdė treniruotės, tai rungtynės. Aišku, po tokių lenktynių iš karto reikėtų ieškoti naujų batų BMW, o tai vėl papildomi rūpesčiai“, – skėsteli rankomis R. Javtokas.
Kodėl futbolininkai renkasi prabangesnius automobilius nei krepšininkai? „Sunku paaiškinti. Gal jie šiek tiek daugiau uždirba? Aišku, jie ir telpa bet kur, todėl tarp futbolininkų dominuoja galingi sportiniai automobiliai, – pasakoja rinktinės kapitonas. – Bet apskritai Ispanijoje mašinos negerbiamos.“
Automobiliai visur yra kultūros dalis. Bet kultu jie tapę tik tam tikrose šalyse. R. Javtoko BMW M6 iš Ispanijos parvažiavo nubraižytais šonais, nes tenykščiai garažai akivaizdžiai projektuoti galvojant apie nykštukines transporto priemones, o ne apie ilgesnes ir platesnes mašinas.
Panašių įspūdžių iš Prancūzijos parsivežė M. Lukauskis, o iš Italijos – M. Petravičius.
„Italai visai nėra įsivėlę į automobilių maniją. Jie renkasi mažesnes mašinas, kad galėtų jas pastatyti, jomis manevruoti gatvėse, pralįsti pro tarpus“, – dėsto M. Petravičius.
Visiškas kontrastas, palyginti su Pietų Europa, Rusija. „Maskvoje gali pamatyti viską, ką gali pasiūlyti viso pasaulio automobilių gamintojai“, – paaiškina tris sezonus Rusijoje žaidęs R. Javtokas.
„Ten automobiliai yra kultas. Jei komandos draugas nusipirko ką nors prabangaus, tai privaloma ir tau“, – pritaria D. Lavrinovičius.
Kitokios automobilių mados ir dar vienoje šalyje, kur degalų kainos nėra tokios didelės, kaip Vakarų Europoje, tai JAV. „Amerikoje populiariausi „Range Rover“, „Cadillac Escalade“, daug S klasės „Mercedes“. Amerikoje viskas orientuota į dydį, be to, žmonės mėgsta turėti po du tris automobilius“, – pasakoja ne vieną sezoną NBA lygoje praleidęs Darius Songaila.
Paties aukštaūgio garažas visiškai ištuštėjo. Krepšininkas grįžta rungtyniauti į Europą, Stambulo „Galatasaray“, todėl pardavė abu automobilius – sportinį „Maserati Quatrroporte Sport GT S“ ir didžiulį „Hummer“ visureigį.
Tačiau D. Songaila jau žino, kokio automobilio ieškos, kai su profesionalo karjera baigsis nuolatiniai kraustymaisi. „Žvalgausi į „pickup trucks“ atvira priekaba. Juo galima važinėti ir mieste, ir nuvažiuoti prie jūros, ir susidėti daiktus keliaujant į medžioklę“, – pranašumus vardija rinktinės veteranas.
D. Songaila nėra vienintelis rinktinės krepšininkas, šiuo metu neturintis automobilio. Martynas Pocius į Palangą atvyko nuomuotu „Volkswagen Passat“, Donatas Motiejūnas – taip pat išnuomota „Toyota Avensis“, o Jonas Valančiūnas – klubo skirta „Škoda Superb“.
„Jei būčiau Amerikoje, tikriausiai juo jau važinėčiau, nes tiesiog nueini į saloną ir nusiperki. Čia viskas sunkiau, nes reikia rinktis per atstumą, siųstis, tad ir noras, bent jau šiuo metu, priblėso“, – sako M.Pocius.
Galingi amerikietiški automobiliai užbūrė ir D. Motiejūną. Tiesa, jo traukos objektai – senoviniai, 7–8 dešimtmečio „Ford Mustang“, „Chevrolet Camaro“ ir panašiai. Iš kur toks skonis? Iš kino juostos „Dingti per 60 sekundžių“?
„Ne, ne visai. Kai po naujokų biržos buvau Amerikoje, atkreipiau į juos dėmesį. Man imponuoja jų dizainas, kuris rėkia apie galią, didžiulę nevaldomą jėgą, – pasakoja šiemet į rinktinę nepatekęs D. Motiejūnas. – Bet artimiausiu metu neketinu investuoti didelių pinigų į automobilį. Abejoju, ar verta pirkti tokias mašinas kaip mano draugo J. Mačiulio, nes jos nuvertėja.“
Bet vien galia svarbesnė jaunesniems žaidėjams. Daugelis rinktinės narių tikino nesantys automobilių maniakai ir fanatikai, todėl ir labai išskirtinių modelių nei dabar, nei ateityje neketina įsigyti.
„Nematau prasmės varžytis, kieno automobilis geresnis ir kietesnis. Ne tai gyvenimo prasmė“, – kaip peiliu nukerta D. Lavrinovičius.
„Greitis – vienas iš gyvenimo malonumų“, – konstatuoja J. Valančiūnas.
19-metis pasaulio jaunių čempionas turėtų vairuoti prie stiklo prisiklijavęs klevo lapą? „...nerašykite šito“, – šypteli kylanti Lietuvos krepšinio žvaigždė. Atleisk, Jonai. O, kita vertus, klevo lapai apskritai nesimėgauja populiarumu tarp jaunų, neseniai vairuotojo pažymėjimą gavusių vyrukų.
Ypač jaunesniems krepšininkams greitis yra itin aktualus. „Dabar, kai už nugaros sėdi du vaikai, nekyla minčių lakstyti. Bet anksčiau visko būdavo“, – prisipažįsta P. Jankūnas. Jis – vienas iš kelių rinktinės krepšininkų, kurie įdėmiai seka „Formulės-1“ lenktynes ir jau daugelį metų palaiko „Ferrari“ komandą.
Įsibėgėti autostradoje mėgsta ir R. Javtokas. Žmogus, kuriam greitis 2002-aisiais sėdint prie motociklo vairo vos nekainavo ne vien karjeros, bet ir gyvybės. Nuo to laiko rinktinės kapitonas amžiams atsisveikino su motociklais, tačiau vis dar kartais pasimėgauja greičio suteikiamomis adrenalino dozėmis.
„Neskraidau 300 km/val. kaimo keliukais, bet ir negaliu slinkti 40 km/val. Viskas turi būti laiku ir vietoje. Ar esu pavyzdingas vairuotojas? O koks jis yra? Manau, kad tai toks, kuris netrukdo kitiems. Tokiu atveju, manau, esu pavyzdingas“, – sako R. Javtokas.
Ne vienas krepšininkas naujais ir galingais automobiliais yra siekęs viršutinių greičio ribų. D. Lavrinovičius ne kartą yra mokėjęs baudas už greičio viršijimą, o žinomas veidas nelabai padėdavo susitarti su tvarkos keliuose sergėtojais. „Kai pažįsta, tai dar daugiau prašo. Žino, kad turiu, – pokštauja D. Lavrinovičius. – Bet apskritai savo jau atskubėjau jaunystėje. Dabar spusteliu nebent tuo atveju, jei kur skubu.“
Ant galinės sėdynės sėdint atžaloms, krepšininkų veiksmus prie vairo kausto didesnė atsakomybė. Visiškai kitaip po šeimos pagausėjimo vairuoja ir M. Kalnietis. Kauno „Žalgirio“ gynėjas prieš sukurdamas šeimą nebuvo pats atsargiausias vairuotojas, o prieš penkerius metus sudaužė Amerikos rinkai skirtą „Toyotos“ modelį „Scion“.
Dabar daugelio krepšininkų norą, kaip dainuojama vienoje dainoje, „koja paspausti gazą“ ir prioritetus renkantis automobilius diktuoja mažyliai. O kartais, kad ir kaip keistai tai skambėtų žinant daugelio sutarčių sumas, ir pinigai. Kaip pripažino R. Javtokas, į „Bugatti“ jis pasižiūri interneto portaluose ir nesitiki tokio automobilio pastatyti savo garaže.
