UAB „Longo LT“ vadovas Paulius Valiukėnas akcentuoja, jog savo darbinėje patirtyje neretai susiduria su droviais pirkėjais. Šie pateikia tik abstrakčius klausimus, jų neplėtodami.
„Žmonės pirkdami automobilį nepagrįstai kuklinasi. Jie dažnai klausia pagrindinių klausimų – iš kur automobilis atvyko, kokia jo rida, ar yra patekęs į eismo įvykius, tačiau vengia gilintis į esminius aspektus, tokius kaip SDK ir VIN kodai, automobilių registracijos sistema. Taip pat nedrįsta paprašyti, ar galima gauti informaciją apie atliktus transporto priemonės aptarnavimus bei ar automobilį galima patikrinti servise“, – sako automobilių pardavimo ekspertas.
P. Valiukėno teigimu, praktikoje taip pat itin dažnai pastebima, jog lietuviai vengia prašyti išbandyti naudotus automobilius, kas yra įprasta užsienio šalių praktikoje ar perkant naują automobilį: „Įsigyjant didesnės vertės daiktus ir siekiant užtikrinti, jog pirkinys yra kokybiškas, patikimas ir nepanašus į „katę maiše“, būtina jį išbandyti. Šią praktiką, apsaugodami pirkėją nuo galimų rizikų, taiko dauguma sertifikuotų automobilių pardavėjų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.“
Bijo, nes nenori apsikvailinti
Anot psichologės Pojautos. Vilkauskaitės, žmogaus baimė klausti kyla iš nenoro patirti galimų grėsmių – „jei kažkas išgirs ir pasijuoks“, o dar blogiau – „pagalvos, jog kažko nesuprantu ar nemoku“.
Anot jos, pastarajame scenarijuje kyla grėsmė savivertei ir nuotaikos pokyčiams: „Jaustis prastu, kitų nuvertintu ir išsigandusiu yra labai nemalonu, tad natūralu, jog nepatogių išgyvenimų norisi vengti. Taip ir nusprendžiame nebeklausti sau svarbių klausimų ir užsidaryti nuo galimybių kitokiems scenarijams.“
Pasak P. Vilkauskaitės, paradoksalu, tačiau su savo baime svarbu ne kovoti, o leisti jai būti, nors visuomenėje ir vyrauja tokia nuomonė, jog drąsa yra baimės neturėjimas.
„Drąsa kyla, kai leidžiame sau bijoti, jaudintis, bet vis tiek darome tai, ko norisi. Automobilio pirkimo atveju pardavėjui keliame klausimus norėdami įsigyti mūsų lūkesčius atitinkantį produktą, tad klausimai jam gali pagelbėti mums šį tikslą pasiekti“, – aiškina ji, pridurdama, jog neretai pastarasis jausmas net tampa esminiu postūmiu, galinčiu padėti žmogui įgyvendinti trokštamus tikslus.
