Pasak specialisto, planai įvesti automobilių mokesčius ne tik išjudins rinką ir privers žmones greičiau pirkti ir parduoti automobilius dar iki Naujųjų metų. Drauge, anot V. Baršio, tikėtina, kad po Naujųjų metų automobilių kainos augs bent tiek, kiek reikės susimokėti taršos mokesčio keičiantis savininkui.
Painioja mokesčius
Tiesa, pašnekovas abejoja, ar dabar numatyti mokesčių dydžiai turės ženklią įtaką lietuvių pasirinkimams ir įpročiams. Anot V. Baršio, šiuo metu lietuviai dažniausiai įsigyja apie 160 gramų anglies dvideginio (CO2) išmetančius automobilius. Dyzelino atveju už tokį automobilį reikėtų susimokėti 220-270 eurų taršos mokestį, benzino atveju – 85-110 eurų.
„Tai nėra kosminiai pinigai, tačiau tas mokestis – ne vienkartinis, jis susietas su registracija, tai jeigu automobilis, už kurį mokestis jau sumokėtas, vėl bus parduotas, už jį vėl reikės mokėti. To niekur normaliame pasaulyje nėra. Mokestis turi būti vienkartinis arba metinis, tačiau bėda ta, kad painiojami ekologijos mokesčiai su registracijos“, – stebisi NTPA vadovas.
Dar vienas jam nuostabą keliantis dalykas – kad mokesčių nebus galima susimokėti tiesiog „Regitroje“, kai automobilis perregistruojamas arba registruojamas.
„Rašo šimtatūkstantines sumas programos įgyvendinimui, bet nepagalvoja, kad tiesiog „Regitra“ galėtų vietoje dabar už automobilio registraciją imamų keliolikos eurų paimti kelis šimtus. Arba einant techninės apžiūros galėtumei susimokėti iš karto dviem metams“, – stebėjosi V. Baršys.
Europa išguja tik senus
Tiesa, jis sutiko, kad praktika, kai perkami automobiliai už 500-700 eurų, naudojami iki utilizavimo, o vėliau vėl perkami tokie patys, nėra gera. Visgi, pasak pašnekovo, tai nėra priežastis, kodėl dyzelinu varomiems automobiliams turėtų būti taikomi didesni mokesčiai nei važiuojantiems benzinu.
„Sakoma, kad Europos keliuose miestuose uždraudė. Tačiau uždraudė kelių miestų keliose gatvėse. Ir tai, uždraudė iki „Euro 4“ taršos standarto, o „Euro 5“ ir „Euro 6“ normas atitinkantys automobiliai laisvai gali važiuoti. O mes juos apmokestiname, nors iš tiesų, kaip tik reikėtų tokių neapmokestinti. Matau norą tiesiog surinkti pinigus, bet liūdniausia, kad labiausiai tai palies turinčius mažiausias pajamas“, – akcentavo žinovas.
Aplinkos ministerija, parengusi automobilių taršos mokesčio projektą, akcentavo, kad baiminamasi, jog kai kuriuose Europos miestuose įvedus ribojimus dyzelinu varomiems automobiliams, šie taps nepopuliarūs ir nemaža dalis jų atkeliaus į Lietuvą.
Išpirks užsieniečiai
Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ vadovas, taip pat kritikuoja mokesčio sandarą. Anot jo, jei mokestis būtų vienkartinis, viskas būtų tvarkoje, tačiau dabar, kai reikės mokestį kas kartą mokėti keičiantis savininkui, jis yra per didelis.
Pasak pašnekovo, siekis, kad norima atbaidyti žmones nuo senesnių automobilių pirkimo, mat už juos reikės daugiau mokėti, akivaizdus. Šitai, pasak jo, turėtų lemti pačių taršiausių automobilių pigimą, mat Lietuvoje jie bus nepopuliarūs.
„Turėtume turguje sulaukti pirkėjų iš trečiųjų šalių, kurie suskubs tas mašinas nusipirkti ir išsivežti, kol jos bus pigesnės“, – prognozavo V. Naujanis.
Jei įpirktų, pirktų naujesnius
Kalbėdamas apie tuos, kurie perka pigiausius ir taršiausius automobilius, pašnekovas buvo itin skeptiškas. Pasak jo, tai, kokius automobilius renkasi lietuviai, lemia perkamoji galia, mat jei tik galėtų įpirkti, žmonės pirktų geresnius ir naujesnius automobilius, nė vienas nevažinėtų su senais. Anot pašnekovo, tikrai nėra taip, kad mažiausias pajamas turintys žmonės važinėja viešuoju transportu, mat pastarasis nutolusiose vietovėse nėra patogus ar apskritai pasiekiamas.
„Man atrodo, kad kai kurie žmonės puls laikyti turimus automobilius ir bijos juos keisti, nenorėdami mokėti mokesčių už naujesnį. Tačiau esame dėkingoje padėtyje, kadangi pas mus atvažiuoja pirkėjai iš kitų šalių ir jie superka tuos automobilius, tai transporto parkas išsivalo natūraliai. Galite palyginti, pavyzdžiui, automobilių parką Baltarusijoje ir Lietuvoje. Baltarusijoje, kur niekas tų automobilių neišperka, galime pamatyti tokių mašinų, kokių Lietuvoje seniai nebeturime“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, yra ir nemaža tikimybė, kad pasiūlytas mokesčio projektas gali išprovokuoti protestų bangą.
Nuo 36 iki 1400 eurų
DELFI primena, kad Aplinkos ministerija parengė Automobilių taršos mokesčio projektą, kurį siūloma pradėti įgyvendinti nuo 2020 m. sausio 1 dienos. Mokestį tektų mokėti visiems, kurie registruoja į Lietuvą naujai atvežtą automobilį, arba perregistruoja kitam savininkui jau Lietuvoje registruotą automobilį. Tokių sandorių, sakoma, rinkoje kasmet yra apie 600 tūkst.
Nurodoma, kad mokėti mokesčius, kurie siekia nuo 36 eurų iki 1400 eurų, reikėtų visiems, kurių turima benzininė transporto priemonė viršija 130 g/km anglies dvideginio ribą, ir tiems, kurių turimas dyzelinis automobilis išmeta daugiau CO2 nei 115 g/km. Pabrėžiama, kad daugiausiai mokės dyzelinu varomų automobilių naudotojai, kadangi tokios transporto priemonės daugiau teršia azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis.
Mokesčiai turėtų būti mokami pagal išmetamų teršalų duomenis techniniame pase, arba, jeigu jame teršalų kiekis nenurodytas, apskaičiuojami pagal specialias formules. Nusprendę mokesčių nemokėti, galės sulaukti 200-800 eurų dydžio baudų.
