Išpeikė subsidijas elektromobiliams: mokame turtingiems žmonėms, kad jie galėtų vairuoti prabangius automobilius

Kuro elementų panaudojimo technologija Kalifornijoje ir Japonijoje aktyviai progresuoja, tačiau likusioje pasaulio dalyje atslūgus pradiniam ažiotažui ši naujovė tapo kur kas mažiau aktuali. Nuo to laiko praktiškai kiekvienas automobilių gamintojas pamėgino investuoti į baterijų technologiją ir elektrifikaciją. Deja, remiantis neseniai atliktu tyrimu, dauguma automobilių gamybos pramonės žaidėjų vadovų paslapčia netiki, kad baterijos taps realiu proveržiu elektra varomų transporto priemonių srityje.

Automobilių pardavėjų nuomonė šiuo klausimu panaši, tik jie savo nuomonę reiškia kur kas atviriau. Kodėl gi visi tik ir giria prie elektros tinklo jungiamus automobilius, o kuro elementų perspektyvas grūda į giliausią kampą?

Maža to, kad situacija dėl vandeniliu varomų automobilių infrastruktūros daug kur yra apverktina, šalių valdžios atstovai paprasčiausiai neremia šios technologijos taip, kaip yra remiama baterijomis varomų automobilių idėjos realizacija, rašo thetruthaboutcars.com.

Prie elektros tinklo jungiamų automobilių technologijos žinomumui teko įveikti ilgą kelią tam, kad šis segmentas taptų iš tiesų populiarus, o Kinija netgi drąsiai teigia, kad baterijoms varomiems automobiliams teks vis didesnė automobilių pardavimų dalis. Taigi panašu, kad įmonėms tenka pirmenybę teikti jau turimiems dalykams. Vis tik panašu, kad nemaža dalis automobilių gamybos įmonių vadovų mano, kad vandeniliu varomi automobiliai turi nemažai ko pasiūlyti automobilių gamybos sektoriui. Laikas apžvelgti esmines priežastis, dėl kurių automobilių pardavėjai itin nepalankiai žvelgia į elektra varomų automobilių revoliuciją.

Neseniai publikuotame interviu „Automotive News“ bendrovės „Sonic Automotive“ vykdomasis vadovas Scottas Smithas teigė, kad pardavimų atstovybės ima itin stipriai nerimauti dėl automobilių gamintojų, teigiančių, kad neilgai trukus jie pavers elektra varomais modeliais didžiąją savo asortimento dalį. Maža to, kad elektromobiliai kol kas dar nėra pelnę didelio masto rinkos pritarimo, negalima ignoruoti ir kainos veiksnio, kurio kažkodėl niekas nepageidauja akcentuoti.

„Nežinau, ar kas atkreipė dėmesį į ličio kainos pokyčius per pastaruosius dvejus metus, o juk ji patrigubėjo, – akcentavo S. Smithas. – Taigi niekas negalės sau leisti įsigyti šių automobilių, nes baterijos bus neįtikėtinai brangios, nebent mokesčių pavidalu mūsų sumokami doleriai bus skirti kiekvienam elektromobiliui subsidijuoti užuot šiuos pinigus skyrus mokykloms, gelbėjimo tarnyboms ir visiems tiems, kuriems pinigų reikia labiausiai.

Daugelis linkę spėlioti, ar prie elektros tinklo jungiamais automobiliais ir toliau bus prekiaujama, kai baigsis federaliniai mokesčių kreditai. Net jei valdžia ryžtųsi naujam rėmimo raundui, staigus šių transporto priemonių kainos augimas, susijęs su ličio ir kobalto kainomis, neišvengiamai turėtų reikšmės. Mokame turtingiems žmonėms, suteikdami jiems mokestinių nuolaidų, kad jie galėtų vairuoti prabangius automobilius. Mano manymu, tai nelogiška.“

Anot dabartinio JAV Nacionalinės automobilių pardavėjų asociacijos pirmininko Weso Lutzo, pardavėjai į autonomiškumą šiuo metu nežvelgia su itin dideliu entuziazmu. W. Lutzas linkęs pripažinti, kad klientams patinka saugumo charakteristikų ir pagalbinės vairavimo greitkeliuose sistemos idėjos. Vis tik daugumos nedomina galimybė įsigyti automobilį, galintį važiuoti savarankiškai visą laiką.

„Tiesiog manau, kad šioje srityje užbėgame įvykiams už akių, – nuomonę išreiškė jis. – Kodėl nepaklausus kliento, ar būtent to jis nori? Tiesiog norime būti tikri, kad autonomiškoms transporto priemonėms neskiriame kainų, neprieinamų pirkėjams, nes visi šie dalykai kainuoja. Jei valdžia paverčia šiuos dalykus privalomais, automobilio kaina šokteli, o žmonės savo ruožtu ilgiau neatsisako seno automobilio“, – tęsė W. Lutzas, pridurdamas, kad ketvirtojo lygmens autonomiško vairavimo sistema vidutinio automobilio kainą padidintų apie 5 000 JAV dolerių (4 058 eurais).

Vis tik automobilių gamintojai šiuo metu ir toliau laikosi įsitvėrę prie elektros tinklo jungiamų transporto priemonių ir autonomiško vairavimo technologijos labiau nei ko kito. Tokia taktika turi daugybę priežasčių. Šalių valdžios atstovams siekiant gerinti saugumo rezultatus ir mažinti taršos lygmenį šios koncepcijos dar ir suteikia automobilių gamintojams progą didinti patrauklumą žvelgiant iš investuotojų perspektyvos.

Tenka pripažinti, kad mūsų laikais įmonės akcijų vertė ne ką mažiau reikšminga nei jos pelningumas, o akcijų biržos nėra linkusios niekam suteikti status quo.

Vis dėlto automobilius gaminančių bendrovių vadovai nėra itin sužavėti baterijomis varomų automobilių technologija. 2017 m. KPMG atlikta apklausa parodė, kad automobilių gamintojų vadovai pirmenybę kaip proveržį elektra varomų automobilių srityje įvykdysiančiam herojui teikia vandeniliui, o ne baterijoms. Tiesa, šios technologijos sėkmei užtikrinti prireiks kur kas daugiau laiko ir reikšmingų finansinių investicijų, o tai savo ruožtu susiję su neefektyvumo problemomis tiek gamybos, tiek ir transportavimo srityse.

Elektrolizė (chemijoje ir pramonėje taikomas metodas, skirtas vandeniliui iš vandens išgauti) – puikus sprendimas, jei naudojama energija iš atsinaujinančių šaltinių. Vis tik gamtinių dujų reformavimas šiuo metu yra efektyviausias ir populiariausias gamybos būdas. Tiesa, jis nėra tobulas – būtina gerinti tiekimo logistiką ir ieškoti naujų gamybinių sprendimų.

Lyginant su šia situacija elektrą pagaminti jau dabar gana nesudėtinga įprastiniais būdais ir paprasčiau užtikrinti jos tiekimą. Tiesa, situacija gali pasikeisti, kai milijonai vartotojų kiekvieną vakarą mėgins jungti savo transporto priemonę prie tinklo.