Žurnalas „Policija“ tuomet rašė: „Liepos mėnesio pirmosiomis dienomis (2-3 ir 5-6 d. naktį) Kaune įvyko du ligi šiol Lietuvoje negirdėti automobilių pagrobimai, kokių pasitaiko tik užsienių didmiesčiuose, o mums jie žinomi tik iš laikraščių ir tenka matyti kino filmuose.“
„Lietuvoj atsirado automobilių vagys“
Tokia antrašte buvo išspausdintas straipsniukas viename iš respublikinių dienraščių. Jame pasakojama istorija, kaip Lietuvoje, Kaune, pirmą kartą buvo pavogtas automobilis. Įvyko tai 1932 metų liepos 2 dieną 23 val. 20 min., kai jauna pora priėjo prie taksi automobilio, stovinčio Seimo ir Vilniaus gatvių sankryžoje. Suderėjus, kad į jiems reikiamą vietą bus nuvežti už 5 litus, sėdo į taksi. Atvažiavus į vietą, įvyko naujas sandoris: jauni žmonės nutarė dar pasivažinėti ir už kiekvieną valandą kelio sutiko mokėti po 15 litų. Vairuotojas Juozas Andronavičius, pravažiavus Garliavą, pasuko Prienų link, gal būtų pasiekę ir Alytų, bet vairuotojui nepatiko kelio kokybė ir jis nutarė važiuoti Marijampolės kryptimi.
Netrukus vairuotojas pastebėjo, jog automobilyje greitai baigsis benzinas, todėl keleiviams pasiūlė grįžti atgalios, šie sutiko. Tik apsukus mašiną keleivis išsitraukė revolverį ir grasindamas vairuotojui liepė sustoti ir išlipti iš mašinos. Pakeleivė nedelsiant patikrino vairuotojo kelnių kišenes, ar šis neturi ginklo. Tada pratęsė „reviziją“ ir švarko kišenėse: pasisavino 25 litus ir dalį dokumentų. Paskui buvo pareikalauta papasakoti bėgių perjungimo subtilybes. Vairuotojas pasodintas greta plėšikės keleivio vietoje, o ginkluotasis jaunuolis sėdo prie vairo ir daugiau kaip 60 km per valandą greičiu (tuomet tai buvo labai didelis greitis - aut. past.) nurūko Garliavos link.
Pravažiavus miestą sustojo ir išlaipino vairuotoją, kurį apie 3 val. nakties pakeleivingas sunkvežimis pavėžėjo iki Kauno. Čia pirmoje prieš įvažiuojant į miestą degalinėje sužinojo, kad atvažiavę taksi vyras ir moteris pylėsi benzino už 15 litų. Vairuotojas apie įvykį nedelsdamas pranešė policijai, o ši paskelbė plėšikų ir mašinos paiešką. Mašina netrukus buvo aptikta kelkraštyje, kelio, vedusio Jonavos link, apvirtusi ant stogo. Nors mašinoje rasta kraujo, bet daugiau jokių plėšikų pėdsakų nebuvo. Automobilis itin nenukentėjo – neišbyrėjo nė vienas langas, tik vienas užpakalinis ratas nulėkė nežinia kur...
Antroji vagystė
Po pirmosios vagystės kriminalinė policija pradėjo tyrimą. Tačiau niekas netikėjo, jog netrukus visa tai pasikartos. Liepos 5 dieną apie 22 val. prie netoli Kauno soboro stovinčio taksi priėjo jaunas vyras ir paprašė nuvežti prie vieno Kareivių plento namo. Kaip ir pirmą kartą, už kelią buvo suderėta 5 litai. Pakeliui buvo stabtelėta, į taksi įsėdo jauna moteris. Netrukus keleivis vėl paprašė sustoti, tuomet nukreipė revolverį į vairuotoją ir liepė išlipti. Jo paties kelnių diržu surišo rankas, liepė automobilio gale gultis ant grindų, ir jei mašiną kas nors pamatytų, kad nekiltų papildomų klausimų, uždengė vairuotoją jo paties paltu.
Prieš tai vagis išsiaiškino, jog automobilyje yra nedaug benzino, tad plėšiko vairuojamas taksi pasuko į degalinę. Įsipylęs 40 litrų degalų vagis net nesirengė už juos mokėti: sumušė pardavėją ir dar pagrasino ginklu. Tada pasuko Ukmergės plento link, juo riedant taksi automobiliui nukrito užpakalinis kairysis ratas. Plėšikas itin nenusiminė, juk ant automobilio grindų gulėjo tikrasis vairuotojas, kuriam liepė taisyti mašiną. Pradėjus darbus vairuotojas pamatė pro šalį einantį policininką ir pradėjo šauktis pagalbos.
Policininkui priartėjus ir liepus vagišiams iškelti į viršų rankas, vagis nieko nelaukdamas šovė į pareigūną. Šūvis buvo mirtinas ir policininkas Stasys Novikas žuvo vietoje. Policijos nuovada, iš kurios baigęs tarnybos pamainą S.Novikas ėjo namo, buvo netoli įvykio vietos, išgirdęs triukšmą atbėgo dar vienas policininkas, tačiau piktadariai pasileido bėgti ir atsišaudydami sugebėjo pasislėpti tamsoje.
Kas gi buvo tas pirmasis Lietuvoje automobilių vagis?
Plėšiko tapatybės nustatymas turbūt būtų trukęs ilgiau, tačiau netikėtai ir greitai teko pasišalinti iš įvykio vietos, - antrame automobilyje paliko savo pasą ir kitus dokumentus. Iš jų paaiškėjo, kad vagišius buvo Jonas Petras Tananas, gimęs 1909 metais Naumiestyje, Šakių apskrityje. Pastaruoju metu gyveno Kaune su motina, kuri turėjo nedidelę krautuvėlę. Ir nors buvo vos 23 metų, tačiau jau ne kartą teistas už vagystes. Beje, paskutinį kartą buvo nuteistas 10 metų bausme sunkiųjų darbų kalėjime. Tačiau po 3 metų paskelbus įvairias amnestijas, 1931 metais paleistas. Įsidarbino „Paramos“ kepykloje jaunesniuoju kepėju, uždirbdavo per mėnesį nuo 170 iki 200 litų.
Todėl daryta prielaida, kad ne ekonominių sumetimų buvo vedamas nusikalsti, apie tai spaudoje rašyta: „Kas privertė jį plėšikauti? Turimi daviniai rodo, kad greičiausiai jo polinkis nusikalsti ir atitinkama dvasios struktūra. Ekonominiai sunkumai negalėjo pastūmėti, nes jo gyvenimas nebuvo vargingas. Jis, gyvendamas prie motinos, buvo beveik visa kuo aprūpintas. Jo praeitis taip pat tamsi. Nusikalsti pradėjo jau nuo 1924 m. Išsyk padarė kelias vagystes, paskum net plėšimą. Buvo nuteistas 10 metų kalėti, bet vėliau buvo amnestuotas. Šiuo metu turi dar vieną nebaigtą bylą už vogimą. Buvo apvogęs visą eilę savo giminių.“ Reikėtų pridurti, kad giminaičiai jam dėl vagysčių pretenzijų nereiškė, turbūt motina atlygindavo žalą. Revolverį buvo pavogęs iš vieno bendradarbio kepykloje, kur J.P.Tananą apibūdino kaip tylų, darbštų, tik kiek nervingą darbuotoją, ir niekas net neįtarė apie jo praeitį. Liepos 2 dieną jis gavo 4 dienas atostogų ir pradėjo automobilių vagystes. Policija paskelbė nusikaltėlio paiešką ir pareiškė, kad pranešusiems vertingų žinių, kurios padės sugauti niekdarį, skirs 1000 litų premiją.
Pirmiausia buvo nustatyta jo bendrininkės tapatybė. Paaiškėjo, kad tai Veronika Zaranskaitė-Žilienė, garsi Kauno prostitutė triukšmadarė, ne vieną kartą pabuvojusi policijoje už tvarkos pažeidimus. Ji sulaikyta liepos 6-osios vakare, kai grįžo į savo butą persirengti, pailsėti ir mieste apsiuostinėti naujienų dėl padarytų nusikaltimų. J.P.Tanano gaudynės truko ilgiau. Pradžioje policijos laimikiu tapo jo švarkas su kepykloje nušvilpta bandele ir iš kažkur tokiu pat būdu gautu dešrigaliu. Vėliau ieškomasis nusiuntė policijai laišką, už kurį patys policininkai turėjo susimokėti 30 centų. Laiške parašė, kad tegul jo neieškotų, nes vis tiek neras, o gyvas jis tikrai nepasiduos. Buvo kalbų, jog jis ketina bėgti į Lenkiją, bet viskas paaiškėjo liepos 9 dieną. Po įvairiausių sekimų ir pranešimų galiausiai buvo susektas J.P.Tananas, įvyko susišaudymas, kurio metu nusikaltėlis suprato, kad niekaip neištrūks ir nusišovė, o atgabentas į ligoninę vakarop mirė.
Buvo svarstymų, kad iš arti buvo specialiai pareigūnų nušautas. Mat jis buvo dešiniarankis, o kulka į galvą paleista kairiame smilkinyje. Net buvo kilęs dėl to ginčas tarp medikų ir policijos, tačiau galiausiai medikai nusileido pareigūnų iškeltai versijai. Įtariamojo kišenėse buvo rasti viso labo 5 centai ir laikraščio iškarpa, kurioje buvo rašoma apie jį ir įdėta nuotrauka. Tuomet spauda konstatavo: „Tanano avantiūra kol kas nėra aiški: kodėl apiplėšė vieną šoferį, kodėl buvo pasičiupęs kitą? Su automobiliu Lietuvoj nepabėgsi. Greičiausia jis ką nors norėjo netikėtai užpulti, atvažiavęs automobiliu, apiplėšti ir pabėgti užrubežin. O gal tiesiog padaryti Čikagos plėšiko pavyzdžiu lietuvišką kaponijadą ir „pagarsėti“: taip sakant mirti triukšmingai ir „patekti kriminalistų istorijon“, kurion ramiu būdu patenka tik dideli kriminalistai.
Krim. Polic. Virš. P. Budrevičius sakė, kad jis turėjo kriminalinių palinkimų ir todėl ko nors ypatinga ieškoti netenka.“
Kai kurie kalbėjo apie tai, kad plėšikas tiesiog jautė silpnybę automobiliams, net vairuotojų kursus buvo baigęs, o supratęs, kad niekada nesugebės įsigyti savo automobilio, ir ryžosi tokiai kvailystei.
