„Volvo“ kartu su kitais šio projekto dalyviais – Bio-DME gamintoju „Chemrec“ ir degalų tiekėju „Preem“ sukūrė transporto sistemą, kuri apima visą grandinę – nuo Bio-DME gamybos bei tiekimo iki jų panaudojimo „Volvo“ sunkvežimiuose, kuriuos eksploatuoja transporto įmonės.
Dešimt „Volvo“ Bio-DME degalais varomų sunkvežimių gabena krovinius nuo 2011 m. rudens, ir projektui įpusėjus rezultatai pranoksta lūkesčius. Neseniai vienu iš dešimties sunkvežimių buvo pasiekta 100 tūkst. kilometrų rida, o visi sunkvežimiai jau nuvažiavo 400 tūkst. kilometrų.
„Tai pirmas kartas, kai Bio-DME tokiu mastu yra naudojamas kaip transporto priemonių degalai, ir po pirmųjų bandymų rezultatų įvertinimo matome, kad dimetileteriu varomi sunkvežimiai puikiai atlieka gabenimų užduotis, net viršydami mūsų lūkesčius. Technologija yra patikima, pasižymi energetiniu efektyvumu nuo degalų gamybos iki jų panaudojimo sunkvežimiuose“, – teigė „Volvo“ alternatyvių degalų projekto vadovas Peras Salomonssonas.
Projekte dalyvaujančių krovinių gabenimo „PostNord“ ir DHL įmonių tikslas – iki 2020 m. ženkliai sumažinti išskiriamo anglies dvideginio kiekį, todėl dalyvavimas šiuose bandymuose šioms kompanijoms buvo natūralus žingsnis.
„Mūsų vairuotojai yra maloniai nustebinti. Jų nuomone, važiuoti Bio-DME degalais taip pat paprasta, kaip ir naudojant įprastą dyzeliną. Nors tai yra visiškai nauja technologija, susidūrėme tik su keliais techniniais nesklandumais, be to, sunkvežimiai yra daug tylesni, kai degalų bakai užpildyti dimetileteriu“, – teigė „PostNord“ logistikos aplinkosaugos reikalų vadovas Henrikas Bodingas.
„Preem“ pastatė keturias degalines Stokholme, Geteborge, Jončiopinge ir Piteo miestuose Švedijoje, siekdami užtikrinti, kad sunkvežimiai galėtų būti eksploatuojami kasdieninėje gabenimų veikloje.
Šio projekto rėmuose naudojami biodegalai yra gaminami iš šalutinio popieriaus masės gamybos produkto – juodųjų nuovirų „Chemrec“ dujofikacijos gamykloje Piteo mieste. Gamybos sistema veikia sklandžiai, o galimybė tiekti degalus didesniais kiekiais labai priklauso nuo galimų lengvatų atsinaujinantiems degalams.
„Bio-DME taip pat gali būti gaminamas ir iš kitų atsinaujinančių žaliavų. Manome, kad šie transporto priemonių degalai yra perspektyvūs. Mes sukūrėme technologiją, leidžiančią naudoti šiuos degalus komerciniuose gabenimuose. Didžiausias ateityje laukiantis iššūkis – sukurti šių degalų tiekimo infrastruktūrą, o tai reikalauja investicijų. Čia daug kas priklauso nuo sprendimus priimančių atsakingų asmenų, kurie atlieka svarbų vaidmenį kurdami esmines prielaidas ilgalaikei plėtrai ir lengvatų taikymui“, – sakė P. Salomonssonas.
Bandymai tęsis iki 2012 m. pabaigos, tuomet bus įvertintos Bio-DME degalų perspektyvos rinkoje.
