Apie susiklosčiusią nuostatą ir požiūrį į baikerius, jų indėlį į Lietuvos nepriklausomybę bei kiekvieno motociklininko svajonę pasakojo Valdemaras Zinkevičius, Lietuvos baikerių kongreso Vilniaus regiono atstovas ir vieno iš seniausių baikerių klubų „Crazy In The Dark MC“ Lietuvoje prezidentas.
Jį surasti padėjo biker.lt interneto svetainė, kuri taip pat įkvėpė „bzn start“ supažindinti savo skaitytojus su šia unikalia subkultūra.
Pasak Valdemaro, biker.lt, Lietuvos baikerių kongreso sprendimu, buvo sukurtas tam, kad Lietuvos baikeriai turėtų vieną pagrindinį informavimo šaltinį, kuriame skelbiami pranešimai apie artėjančius baikerių renginius, pristatomi baikerių klubai, nurodomos moto susivienijimų bei grupių taisyklės, skelbiamos nuotraukos iš baikerių gyvenimo ir pateikiama kita informacija. Apskritai ši portalas turėtų būti naudingas visiems baikeriams ir tiems, kas ieško informacijos apie juos.
Pašnekovo teigimu, domėtis motociklais jis, kaip ir daugelis dabartinių baikerių Lietuvoje, pradėjo dar vaikystėje. Tuomet politinė ir ekonominė situacija buvo tokia, kad motociklų pasirinkimas buvo gana menkas, tačiau tai nesutrukdė entuziastams mėgautis dviratėmis transporto priemonėmis, kurios dažnai siejamos su laisve ir kelionėmis.
„Byrant Sovietų sąjungai buvo galima pasirinkti iš vos kelių motociklų modelių variantų. „Harley Davidson“ buvo tolima svajonė, kurią išvysti galėjome tik JAV kurtuose filmuose. Būtent toje šalyje gimė baikerių judėjimas. Tad nenuostabu, kad ne vienam toje šalyje atsirandančios tendencijos tuomet buvo ir dabar vis dar yra labai svarbios“, – pasakojo Vilniuje įsikūrusio baikerių klubo prezidentas.
Anuomet iš JAV atvykę baikeriai, kurie keliavo per neseniai nepriklausomybę atgavusias Baltijos šalis, atsiliepimuose rašė: „...šie vaikinai dažo savo motociklus buto remontui skirtais dažais, važinėja be šalmų, ir jų labai nemėgsta policija.“
Dabartinė situacija skiriasi kardinaliai. Vilniuje ant Tauro kalno esančioje „Crazy In The Dark MC“ buveinėje dvelkia tikra baikerių dvasia: ant sienų kabo klubo ir draugiškų klubų simbolika, įvairūs plakatai bei kalendoriai, o čia pat esančiame garaže puikuojasi ne vienas motociklas gražuolis.
„Anksčiau mūsų klubo nariams buvo privaloma turėti „Harley Davidson“, bet vėliau tos nuostatos atsisakėme. Nepaisant to, aš vis dar manau, kad pastarieji motociklai yra su niekuo nesulyginami. Tiesa, yra žmonių, kurie sako, kad, pavyzdžiui, japoniški motociklai yra patikimesni, bet patiriamas jausmas važiuojant su „Harlėjum“ yra neprilygstamas. Tad kiekvienas už jį sumokėtas centas vertas to“, – teigė Valdemaras.
Anot jo, nenaujas, bet tvarkingas „Harley Davidson“ kainuoja apie 6 000 eurų. Tuo tarpu naujo modelio kaina gali siekti 20 000 eurų ir daugiau. Taigi, panašu, kad tokia transporto priemonė įkandama ne kiekvienam lietuviui. Tai įrodo ir Valdemaro vadovaujamo klubo narių amžius, kuris gerokai viršija 30 metų.
„Didžioji dalis klubo narių yra vedę, turi darbus arba verslus. Jeigu su jais prasilenktumėte gatvėje, net nepagalvotumėt, kad tai yra baikeriai. Be to, daugelis jų yra intelektualūs ir išsilavinę žmonės, turintys aukštojo mokslo diplomus. Gaila, kad visuomenė į baikerius žiūri kitaip. Žinoma, neigiamas baikerio stereotipinis įvaizdis žiniasklaidoje ir visuomenėje susiformavo ne be pagrindo. Nesiginčysiu ir tikrai pripažinsiu, kad yra klubų arba neformalių grupelių, kuriose esantys žmonės diskredituoja baikerio vardą ir elgiasi neatsakingai. Visgi mūsų klubas yra kitoks. Jo nariai stengiasi taisyti baikerių įvaizdį“, – tikino Valdemaras.
Pažvelgus į jį ir jo aprangą, kurią dėvėjo pokalbio metu, tikrai nepasakytum, kad jis yra baikeris ar motociklų gerbėjas. Solidi išvaizda, direktoriaus pareigos ir kalbėjimo maniera – puikus kamufliažas, po kuriuo slepiasi, kaip sakė pašnekovas, baikerio „dūšia“.
Valdemaro teigimu, „Crazy In The Dark MC“ galiojančios griežtos taisyklės prisideda prie to, kad šio klubo nariais būtų tik padorūs, kultūringi ir sąžiningi žmonės. Už kai kuriuos pažeidimus nariai gali būti net šalinami iš klubo. Tiesa, kokie tai pažeidimai Valdemaras neatskleidė. Anot jo, tai yra tik klubo nariams skirta informacija.
O tam, kad ją galėtum sužinoti, reikia nemažai pasistengti. Pasirodo, kad į klubą priimami tik pažįstami ar draugų rekomenduoti žmonės. Bet net ir tuomet tenka ištverti bandomąjį laikotarpį, po kurio suteikiama teisė nešioti klubo spalvas. Tikrojo klubo nario statusas suteikiamas po maždaug 3 m.
Paklaustas, kodėl apskritai yra kuriami baikerių klubai, Valdemaras nedvejodamas atsakė klausimu.
„O kodėl yra kuriamos asociacijos ar kitos organizacijos? Mes, kaip ir bet kurie kiti bendraminčiai, norime turėti galimybę dalintis patirtimi, rengti vienijančius renginius ir vystyti savo pomėgį. Be to, pavyzdžiui, mūsų klubo nariai yra įsipareigoję vienas kitam visapusiškai padėti. Liūdnas pavyzdys, bet pernai teko laidoti mūsų draugą, kuris žuvo autoavarijoje. Būtent klubas pasirūpino jo laidotuvėmis“, – prisiminė Valdemaras.
Tokia parama ir vienybė tikrai žavi ir rodo pavyzdį, kokia turėtų būti tikrą bendruomenė, todėl būtų nekeista, jei šautų mintis apie prisijungimą prie tokios ar panašios žmonių grupės.
Anot pašnekovo, galimybė tapti baikeriu sulaukus kad ir 30-ies išlieka, tačiau nėra labai didelė.
„Nepažįstu nė vieno, bet neabejoju, kad tokių yra, kurie motociklais susidomėjo ne vaikystėje ar paauglystėje. Pavyzdžiui, mūsų klubo nariai yra prisiekę baikeriai, kai kurie jų net patys konstruoja ir tobulina motociklus. Manau, kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir šioje, turi būti gilus vidinis pojūtis ir žinojimas, ką nori daryti. Kartu su juo atsiranda įdirbis bei įgūdžiai, kurie yra būtini, jei nori mėgautis tuo ką darai“, – svarstė Valdemaras.
Nors baikerių judėjimas, anot pašnekovo, yra daugialypis ir jo nariai gali būti arba eiliniai nepraustaburniai, arba išsilavinusios, aukštos moralės asmenybės, tačiau visus jungia tarptautiniai standartai, kurie įpareigoja kiekvieną oficialų baikerių klubą surengti per metus bent vieną renginį, į kurį galėtų atvažiuoti kolegos. Tie patys tarptautiniai standartai nustato ir klubų emblemų kūrimo taisykles.
Pažvelgus į „Crazy In The Dark MC“ logotipą apima nevienareikšmiškos emocijos. Jos, matyt, dažnai suklaidina ir visuomenę, kuriai kaukolės, giltinės, gyvatės ir kiti simboliai siejasi ne su pačiai maloniausiais dalykais.
Valdemaro manymu, emblemų yra įvairių. Todėl sakyti, kad visos jos yra gąsdinančios, būtų klaidinga. Be to, daugelyje jų yra užšifruota gili prasmė. Pavyzdžiui „Crazy In The Dark MC“ emblemoje esančios detalė yra gerai apgalvotos ir ten įterptos tikslingai: gyvatė, ryjanti savo uodegą, yra pamišimo ir begalybės simbolis, mėnulis – tamsos, giltinė su varpeliu ant kaklo – klajonių, pavojų ir atsiskyrimo nuo visuomenės simboliai.
Visgi baikeriai nėra tie atskalūnai, kurie spjauna į viską ir žiūri tik savo reikalų. Tai gali patvirtinti daugelis tų, kurie dalyvavo ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos palaikymui skirtose demonstracijose, įvairiuose tuometinio Sąjūdžio organizuojamuose renginiuose, saugojo Spaudos rūmus ir parlamentą. Beje būtent tuo metu, saugant parlamentą ir šildantis prie laužo, grupelei motociklų mėgėjų, sovietiniais laikais vadintų „rokeriais“, sugalvojo, kad reikia įkurtį „Crazy In The Dark MC“ klubą, kuris oficialiai įregistruotas kaip „Pašėlę tamsoje“.
Matyt, panagrinėjus Lietuvos istoriją rastume ir daugiau faktų, rodančių, jog baikeriai buvo aktyvūs savo šalies gynėjai ir garso apie ją skleidėjai. Štai net garsusis lietuvių žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius 1929 m. į kelionę po Europą, Afriką ir Aziją leidosi ant plieninio žirgo. Tiesa, palyginti su dabartiniais, anas motociklas, arba „motoras“, kaip jį vadino pats M. Šalčius, buvo gana paprastas.
Technika ištobulėjo ir su dabartiniais motociklais be vargo galima keliauti į tolimiausius kraštus. Pasak Valdemaro, tai jų klubo baikeriai dažnai ir daro.
„Esame savo motociklais išmaišę visą Vakarų Europą, Balkanus, Skandinaviją. O aš asmeniškai net du kartus pervažiavau per visas JAV. Pastaroji kelionė, ypač važiavimas legendiniu „Route 66“, manau, yra kiekvieno baikerio svajonė“, – tvirtino „Crazy In The Dark MC“ prezidentas.
Valdemarui dabar šypsnį kelia prisiminimai apie keliones iš Vilniaus į Klaipėdą. Pasirodo, tuomet motociklų galimybės buvo labai ribotos ir šį atstumą pavykdavo įveikti per maždaug tris dienas. Dabartiniai motociklai nebėra silpnoji grandis. Viskas priklauso nuo to, kokie baikeriai juos vairuoja.
ANONSAS: "Šiaulių mafijos verslas, kaimiečio utopija ar sumanaus optimisto planas?" ir "Dvylikos žinomų verslininkų kelio pradžia" ieškokite "bzn start" gegužės mėnesio verslo žurnalo numeryje.
