aA
Kaune įsikūręs Lietuvos Kelių ir transporto tyrimo institutas (KTTI) nekantriai laukia dienos, kai įmonę pasieks nauja kelių būklės tyrimo įranga. Instituto atstovai tikina, kad moderni technika pakels Lietuvos kelių tikrinimą į kitą lygį bei leis greičiau pastebėti kelių trūkumus ir šiuos ištaisyti.
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugiau nei 20 metų veikiančio instituto laukiamas naujas modernus automobilis pakeis vieną iš 5 šalies kelio būklę tiriančių mašinų. Kiekvienais metais daugiausiai KTTI naudojama sistema RST 28 ištiria apie 5 000 km valstybinės reikšmės kelių (dukart tiek sudaro eismo juostų ilgis). Naudojama įranga kasmet tikrinama ir sertifikuojama, kad atitiktų visus jai taikomus reikalavimus.

Kelių dangų būklė vertinama, kelio ruožui apskaičiuojant „Dangos būklės indeksą“ (DBI), kuris yra suminis išvestinis rodiklis, leidžiantis įvertinti eksploatacinius kelio parametrus: kelio dangos lygumą, provėžų gylį, kelio dangos paviršiaus šiurkštumą (tekstūrą), įvairių tipų defektus (duobes, lopus, plyšius.

Remontuotinų kelių ruožų sąrašas sudaromas pasitelkiant specialią programinę įrangą – „Dangų valdymo sistemą“ (DVS), skirtą įvertinti kelių būklę, reitinguoti kelių ruožus ir parengti veiksmų planus.

Visa KTTI surinkta informacija pateikiama Lietuvos kelių direkcijai su rekomendacijomis, ką reikia daryti su tiriamu keliu: ar skubiai remontuoti ar dar galima laukti.

Pasak instituto KTTI Kelių tyrimų skyriaus viršininko Mindaugo Dimaičio, kitų metų vasarį laukiama naujausia technika leis ištirti beveik trigubai daugiau – apie 14000 km – kelių.

„Senoji RST28 mašina galėtų ištirti ir daugiau kilometrų, tiesiog jos surenkamą informaciją išanalizuoti užtrunka daug laiko. Tiesa, ir pati technologija yra jau 15 metų senumo, o mūsų turima technika – 11 metų amžiaus. Ši sistema jau nebegaminama, o nuo kitų metų nebebus gaminamos ir atsarginės dalys“, – apie būtinybę įsigyti naują tyrimų automobilį kalba M. Dimaitis.

RST 28
RST 28
© DELFI / Rafael Achmedov

Vietoje žmonių dirbs mašinos

Šiuo metu turimo automobilio priekinėje dalyje yra sumontuota 20 lazerių. Jie fiksuoja atstumą iki dangaus paviršiaus, nustato kelio nelygumus, provėžas. Mašinos gale yra aukštos raiškos vaizdo kameros.

„Naujos mašinos galinėje dalyje esanti sistema turės visiškai kitokį analizavimo principą. Vietoje vaizdo kamerų čia įrengti skeneriai, kurie skenuoja 3D vaizdą. Tikrinamas didesnis plotas, pastebimi visi nelygumai, nuskaitomi kelio plyšiai ir informacija pateikiama milimetrų tikslumu. Sistema iš karto gali pateikti kelio dangos žemėlapį, kurį sudarant šiandien dar tenka pasitelkti mūsų darbuotojus. Bus gaunamas visiškai kitoks vaizdas“, – sako KTTI projektų vadovas Jonas Jusionis.

Naujoji kelių laboratorija leis vertinti ne tik naujus, bet ir suremontuotus kelius. Bus stebima, kaip keičiasi dangos rodikliai, ir po to bus atrenkami gerieji sprendiniai. Pasak KTTI specialistų, tai iki šiol nėra daroma, todėl ši funkcija padės išvengti blogų sprendimų ir pinigų švaistymo ateityje.

„Taip pat ši įranga padės įvertinti kelių priežiūros įmonių darbo kokybę. Bus nustatoma, ar rangovai laiku užtaiso kelio plyšius, mat šiems darbams yra skiriamas tam tikras terminas, per kurį defektai turi būti sutvarkyti. Tai palengvins mūsų darbą“, – teigia M. Dimaitis.

Planuojama, kad naujoji įranga į Kauną atvyks vasario mėnesį, o nuo gegužės bus pradėta eksploatuoti.

Tikrina net ir sukibimą

KTTI turimos įrangos sąraše – ir „Deflektometras FWD 8000“, matuojantis kelio stiprumą. Šiame įrengti svoriai, kurie testo metu krenta žemyn, o davikliai nustato, kokia apkrova sukeliama keliui, apskaičiuojamas šalčiui atsparaus sluoksnio, skaldos, asfalto stiprumas.

Deflektometras FWD 8000
Deflektometras FWD 8000
© DELFI / Rafael Achmedov

„Street Mapper“ pavadinta mašina matuoja kelio pločio parametrus. Ja nagrinėjamas reljefas, nustatomos koordinatės, apskaičiuojami įvairūs techniniai parametrai, atliekamas vektorizavimas.

SRT3 sistema įvertina kelio dangos sukibimo rodiklius. Automobilyje yra sumontuota vandens talpa. Važiavimo metu ant kelio liejamas vanduo, sudaromos maksimaliai blogos sąlygos sukibimui. Tuomet automobilio galinėje pusėje sumontuotas ratas važiuoja šlapia danga ir sistema fiksuoja, kaip ratas sukimba su keliu.

Dar vienas sistema su vienu ratu gale – georadas „Ramac“. Mašinoje esantis radaras leidžia neardant dangos išmatuoti visų dangos sluoksnių storius.

Georadas RAMAC
Georadas RAMAC
© DELFI / Rafael Achmedov

Kelius sulaužo vanduo


Kelininkai neslepia, kad Lietuvos klimato sąlygos itin nepalankios keliams, todėl kelio dangos kokybei labai didelę reikšmę turi kelio dangos konstrukcijos medžiagų savybės ir dangos
bei kelkraščių nuolydžiai, kad ant dangos ir į dangos konstrukciją patenkantis vanduo galėtų nutekėti į griovius.

„Pas mus žiemą nei šilta, nei šalta. Jei vanduo užsilaiko asfalto dangoje atsiradusiuose plyšiuose, jis šaldamas pereina į kietą būseną ir tiesiog drasko asfaltą. Pavyzdžiui Suomijoje vanduo užšąla ir stovi visą žiemą“, – skirtumą nurodo M. Dimaitis.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo nemažai pranešimų, kad naujai nutiesti keliai Lietuvoje jau „prašosi“ remonto ir byra tiesiog akyse. Kokios pagrindinės priežastys, kad kelio danga pradeda trūkinėti ir lūžti?

KTTI specialistai teigia, kad naujai sutvarkytų kelių dangos įtrūkimų priežastys daug. Be įprasto kelio nusidėvėjimo, kuriam įtakos turi keliu važiuojančios transporto priemonės, labiausiai kelių dangą ardo vanduo.

„Pirmas dalykas, pagal dokumentaciją buvo leista į kelio sudėtį dėti plonesnius sluoksnius: tiek skaldos, tiek šalčiui atsparios dangos, tiek asfalto.

Kitas dalykas tas, kad prasidėjus kelio priežiūros laikotarpiui pastebima, kad blogai sutankinus šlaitus grioviuose, grioviai užsineša ir vanduo nepasišalina iš kelio dangos konstrukcijos bei žiemos metu užšąla. Pagal fizikos dėsnius, kelio dangos konstrukcijoje užšalęs vanduo pereidamas į kietą būseną pradeda plėstis iš birių kelio dangos konstrukcijos sluoksnių išstumdamas medžiagas.

Atšilus orams, o kelio dangos konstrukcijoje ištirpus ledui, jų vietoje atsiranda tuštymės, kurias užpildo aukščiau jų esančių sluoksnių medžiagos. Krisdamos žemyn medžiagos po asfalto danga palieka tuštumą, kuri susilpnina dangos laikomąją gebą. Asfalto danga pradeda lūžti“, – lūžtančių kelių fenomeną aiškino M. Dimaitis.

Jis akcentavo, kad tiriant nutiestų, suremontuotų kelių kokybę jau pradėtas kreipti dėmesys į vandens nuvedimo nuo dangos paviršiaus ir pačios konstrukcijos problemas. KTTI Kelių tyrimų skyriaus vadovas pabrėžė, kad nebeužtenka nutiesti kelio dangos laikantis visų reikalavimų – būtina užtikrinti, kad kelio naudojimo metu ant dangos ir dangos konstrukcijoje nesikauptų vanduo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patikrino, ar vairuojantys senjorai kelia pavojų keliuose – rezultatai netikėti (160)

Diskusijos, ar vyresnio amžiaus vairuotojai išties yra visaverčiai eismo dalyviai ir geba tinkamai...

Pasivažinėjimas su 1958 m. „Imperial“, įkūnijančiu amerikiečių pokario optimizmą

„ Bloomberg Pursuits“ automobilių apžvalgininkė Hannah Elliott leidžiasi atminties keliu...

Kaunietė įsiuto: elektromobiliu 100 kilometrų važiavo 5 valandas, atsakingi asmenys – tik teisinasi (779)

Iš Kauno į Vilnių ir atgal. Iš esmės tai – dvi nesudėtingos valandos kelyje. Tačiau, panašu,...

Mičigane krentantis apledėjęs sniegas suskaldė automobilio priekinį stiklą (7)

Lapkričio 25 dienos incidentas Mičigane vos nesibaigė tragedija – apledėję sniegas suskaldė...

„Benzingalviams“ standartinis „Lamborghini Huracan“ pasirodė per lėtas – pavertė žvėrimi (20)

„Lamborghini“ yra greiti automobiliai, tačiau kai kuriems jų, rodos, įspūdingos galios...

Top naujienos

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (3)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (53)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (606)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (661)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Puidoko pataisas dėl vaiko teisių stabdo Seimo teisininkai (13)

Seimo teisininkai stabdo „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotas pataisas vaiko teisių...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę!

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (163)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (77)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (416)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (90)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...