Daugiau nei 20 metų veikiančio instituto laukiamas naujas modernus automobilis pakeis vieną iš 5 šalies kelio būklę tiriančių mašinų. Kiekvienais metais daugiausiai KTTI naudojama sistema RST 28 ištiria apie 5 000 km valstybinės reikšmės kelių (dukart tiek sudaro eismo juostų ilgis). Naudojama įranga kasmet tikrinama ir sertifikuojama, kad atitiktų visus jai taikomus reikalavimus.
Kelių dangų būklė vertinama, kelio ruožui apskaičiuojant „Dangos būklės indeksą“ (DBI), kuris yra suminis išvestinis rodiklis, leidžiantis įvertinti eksploatacinius kelio parametrus: kelio dangos lygumą, provėžų gylį, kelio dangos paviršiaus šiurkštumą (tekstūrą), įvairių tipų defektus (duobes, lopus, plyšius.
Remontuotinų kelių ruožų sąrašas sudaromas pasitelkiant specialią programinę įrangą – „Dangų valdymo sistemą“ (DVS), skirtą įvertinti kelių būklę, reitinguoti kelių ruožus ir parengti veiksmų planus.
Visa KTTI surinkta informacija pateikiama Lietuvos kelių direkcijai su rekomendacijomis, ką reikia daryti su tiriamu keliu: ar skubiai remontuoti ar dar galima laukti.
Pasak instituto KTTI Kelių tyrimų skyriaus viršininko Mindaugo Dimaičio, kitų metų vasarį laukiama naujausia technika leis ištirti beveik trigubai daugiau – apie 14000 km – kelių.
„Senoji RST28 mašina galėtų ištirti ir daugiau kilometrų, tiesiog jos surenkamą informaciją išanalizuoti užtrunka daug laiko. Tiesa, ir pati technologija yra jau 15 metų senumo, o mūsų turima technika – 11 metų amžiaus. Ši sistema jau nebegaminama, o nuo kitų metų nebebus gaminamos ir atsarginės dalys“, – apie būtinybę įsigyti naują tyrimų automobilį kalba M. Dimaitis.
Vietoje žmonių dirbs mašinos
Šiuo metu turimo automobilio priekinėje dalyje yra sumontuota 20 lazerių. Jie fiksuoja atstumą iki dangaus paviršiaus, nustato kelio nelygumus, provėžas. Mašinos gale yra aukštos raiškos vaizdo kameros.
„Naujos mašinos galinėje dalyje esanti sistema turės visiškai kitokį analizavimo principą. Vietoje vaizdo kamerų čia įrengti skeneriai, kurie skenuoja 3D vaizdą. Tikrinamas didesnis plotas, pastebimi visi nelygumai, nuskaitomi kelio plyšiai ir informacija pateikiama milimetrų tikslumu. Sistema iš karto gali pateikti kelio dangos žemėlapį, kurį sudarant šiandien dar tenka pasitelkti mūsų darbuotojus. Bus gaunamas visiškai kitoks vaizdas“, – sako KTTI projektų vadovas Jonas Jusionis.
Naujoji kelių laboratorija leis vertinti ne tik naujus, bet ir suremontuotus kelius. Bus stebima, kaip keičiasi dangos rodikliai, ir po to bus atrenkami gerieji sprendiniai. Pasak KTTI specialistų, tai iki šiol nėra daroma, todėl ši funkcija padės išvengti blogų sprendimų ir pinigų švaistymo ateityje.
„Taip pat ši įranga padės įvertinti kelių priežiūros įmonių darbo kokybę. Bus nustatoma, ar rangovai laiku užtaiso kelio plyšius, mat šiems darbams yra skiriamas tam tikras terminas, per kurį defektai turi būti sutvarkyti. Tai palengvins mūsų darbą“, – teigia M. Dimaitis.
Planuojama, kad naujoji įranga į Kauną atvyks vasario mėnesį, o nuo gegužės bus pradėta eksploatuoti.
Tikrina net ir sukibimą
KTTI turimos įrangos sąraše – ir „Deflektometras FWD 8000“, matuojantis kelio stiprumą. Šiame įrengti svoriai, kurie testo metu krenta žemyn, o davikliai nustato, kokia apkrova sukeliama keliui, apskaičiuojamas šalčiui atsparaus sluoksnio, skaldos, asfalto stiprumas.
„Street Mapper“ pavadinta mašina matuoja kelio pločio parametrus. Ja nagrinėjamas reljefas, nustatomos koordinatės, apskaičiuojami įvairūs techniniai parametrai, atliekamas vektorizavimas.
SRT3 sistema įvertina kelio dangos sukibimo rodiklius. Automobilyje yra sumontuota vandens talpa. Važiavimo metu ant kelio liejamas vanduo, sudaromos maksimaliai blogos sąlygos sukibimui. Tuomet automobilio galinėje pusėje sumontuotas ratas važiuoja šlapia danga ir sistema fiksuoja, kaip ratas sukimba su keliu.
Dar vienas sistema su vienu ratu gale – georadas „Ramac“. Mašinoje esantis radaras leidžia neardant dangos išmatuoti visų dangos sluoksnių storius.
Kelius sulaužo vanduo
Kelininkai neslepia, kad Lietuvos klimato sąlygos itin nepalankios keliams, todėl kelio dangos kokybei labai didelę reikšmę turi kelio dangos konstrukcijos medžiagų savybės ir dangos
bei kelkraščių nuolydžiai, kad ant dangos ir į dangos konstrukciją patenkantis vanduo galėtų nutekėti į griovius.
„Pas mus žiemą nei šilta, nei šalta. Jei vanduo užsilaiko asfalto dangoje atsiradusiuose plyšiuose, jis šaldamas pereina į kietą būseną ir tiesiog drasko asfaltą. Pavyzdžiui Suomijoje vanduo užšąla ir stovi visą žiemą“, – skirtumą nurodo M. Dimaitis.
Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo nemažai pranešimų, kad naujai nutiesti keliai Lietuvoje jau „prašosi“ remonto ir byra tiesiog akyse. Kokios pagrindinės priežastys, kad kelio danga pradeda trūkinėti ir lūžti?
KTTI specialistai teigia, kad naujai sutvarkytų kelių dangos įtrūkimų priežastys daug. Be įprasto kelio nusidėvėjimo, kuriam įtakos turi keliu važiuojančios transporto priemonės, labiausiai kelių dangą ardo vanduo.
„Pirmas dalykas, pagal dokumentaciją buvo leista į kelio sudėtį dėti plonesnius sluoksnius: tiek skaldos, tiek šalčiui atsparios dangos, tiek asfalto.
Kitas dalykas tas, kad prasidėjus kelio priežiūros laikotarpiui pastebima, kad blogai sutankinus šlaitus grioviuose, grioviai užsineša ir vanduo nepasišalina iš kelio dangos konstrukcijos bei žiemos metu užšąla. Pagal fizikos dėsnius, kelio dangos konstrukcijoje užšalęs vanduo pereidamas į kietą būseną pradeda plėstis iš birių kelio dangos konstrukcijos sluoksnių išstumdamas medžiagas.
Atšilus orams, o kelio dangos konstrukcijoje ištirpus ledui, jų vietoje atsiranda tuštymės, kurias užpildo aukščiau jų esančių sluoksnių medžiagos. Krisdamos žemyn medžiagos po asfalto danga palieka tuštumą, kuri susilpnina dangos laikomąją gebą. Asfalto danga pradeda lūžti“, – lūžtančių kelių fenomeną aiškino M. Dimaitis.
Jis akcentavo, kad tiriant nutiestų, suremontuotų kelių kokybę jau pradėtas kreipti dėmesys į vandens nuvedimo nuo dangos paviršiaus ir pačios konstrukcijos problemas. KTTI Kelių tyrimų skyriaus vadovas pabrėžė, kad nebeužtenka nutiesti kelio dangos laikantis visų reikalavimų – būtina užtikrinti, kad kelio naudojimo metu ant dangos ir dangos konstrukcijoje nesikauptų vanduo.
