aA
Kaune įsikūręs Lietuvos Kelių ir transporto tyrimo institutas (KTTI) nekantriai laukia dienos, kai įmonę pasieks nauja kelių būklės tyrimo įranga. Instituto atstovai tikina, kad moderni technika pakels Lietuvos kelių tikrinimą į kitą lygį bei leis greičiau pastebėti kelių trūkumus ir šiuos ištaisyti.
Atskleidė, kodėl Lietuvos keliai tokie prasti ir kaip tikrinama jų kokybė
© DELFI / Andrius Ufartas

Daugiau nei 20 metų veikiančio instituto laukiamas naujas modernus automobilis pakeis vieną iš 5 šalies kelio būklę tiriančių mašinų. Kiekvienais metais daugiausiai KTTI naudojama sistema RST 28 ištiria apie 5 000 km valstybinės reikšmės kelių (dukart tiek sudaro eismo juostų ilgis). Naudojama įranga kasmet tikrinama ir sertifikuojama, kad atitiktų visus jai taikomus reikalavimus.

Kelių dangų būklė vertinama, kelio ruožui apskaičiuojant „Dangos būklės indeksą“ (DBI), kuris yra suminis išvestinis rodiklis, leidžiantis įvertinti eksploatacinius kelio parametrus: kelio dangos lygumą, provėžų gylį, kelio dangos paviršiaus šiurkštumą (tekstūrą), įvairių tipų defektus (duobes, lopus, plyšius.

Remontuotinų kelių ruožų sąrašas sudaromas pasitelkiant specialią programinę įrangą – „Dangų valdymo sistemą“ (DVS), skirtą įvertinti kelių būklę, reitinguoti kelių ruožus ir parengti veiksmų planus.

Visa KTTI surinkta informacija pateikiama Lietuvos kelių direkcijai su rekomendacijomis, ką reikia daryti su tiriamu keliu: ar skubiai remontuoti ar dar galima laukti.

Pasak instituto KTTI Kelių tyrimų skyriaus viršininko Mindaugo Dimaičio, kitų metų vasarį laukiama naujausia technika leis ištirti beveik trigubai daugiau – apie 14000 km – kelių.

„Senoji RST28 mašina galėtų ištirti ir daugiau kilometrų, tiesiog jos surenkamą informaciją išanalizuoti užtrunka daug laiko. Tiesa, ir pati technologija yra jau 15 metų senumo, o mūsų turima technika – 11 metų amžiaus. Ši sistema jau nebegaminama, o nuo kitų metų nebebus gaminamos ir atsarginės dalys“, – apie būtinybę įsigyti naują tyrimų automobilį kalba M. Dimaitis.

RST 28
RST 28
© DELFI / Rafael Achmedov

Vietoje žmonių dirbs mašinos

Šiuo metu turimo automobilio priekinėje dalyje yra sumontuota 20 lazerių. Jie fiksuoja atstumą iki dangaus paviršiaus, nustato kelio nelygumus, provėžas. Mašinos gale yra aukštos raiškos vaizdo kameros.

„Naujos mašinos galinėje dalyje esanti sistema turės visiškai kitokį analizavimo principą. Vietoje vaizdo kamerų čia įrengti skeneriai, kurie skenuoja 3D vaizdą. Tikrinamas didesnis plotas, pastebimi visi nelygumai, nuskaitomi kelio plyšiai ir informacija pateikiama milimetrų tikslumu. Sistema iš karto gali pateikti kelio dangos žemėlapį, kurį sudarant šiandien dar tenka pasitelkti mūsų darbuotojus. Bus gaunamas visiškai kitoks vaizdas“, – sako KTTI projektų vadovas Jonas Jusionis.

Naujoji kelių laboratorija leis vertinti ne tik naujus, bet ir suremontuotus kelius. Bus stebima, kaip keičiasi dangos rodikliai, ir po to bus atrenkami gerieji sprendiniai. Pasak KTTI specialistų, tai iki šiol nėra daroma, todėl ši funkcija padės išvengti blogų sprendimų ir pinigų švaistymo ateityje.

„Taip pat ši įranga padės įvertinti kelių priežiūros įmonių darbo kokybę. Bus nustatoma, ar rangovai laiku užtaiso kelio plyšius, mat šiems darbams yra skiriamas tam tikras terminas, per kurį defektai turi būti sutvarkyti. Tai palengvins mūsų darbą“, – teigia M. Dimaitis.

Planuojama, kad naujoji įranga į Kauną atvyks vasario mėnesį, o nuo gegužės bus pradėta eksploatuoti.

Tikrina net ir sukibimą

KTTI turimos įrangos sąraše – ir „Deflektometras FWD 8000“, matuojantis kelio stiprumą. Šiame įrengti svoriai, kurie testo metu krenta žemyn, o davikliai nustato, kokia apkrova sukeliama keliui, apskaičiuojamas šalčiui atsparaus sluoksnio, skaldos, asfalto stiprumas.

Deflektometras FWD 8000
Deflektometras FWD 8000
© DELFI / Rafael Achmedov

„Street Mapper“ pavadinta mašina matuoja kelio pločio parametrus. Ja nagrinėjamas reljefas, nustatomos koordinatės, apskaičiuojami įvairūs techniniai parametrai, atliekamas vektorizavimas.

SRT3 sistema įvertina kelio dangos sukibimo rodiklius. Automobilyje yra sumontuota vandens talpa. Važiavimo metu ant kelio liejamas vanduo, sudaromos maksimaliai blogos sąlygos sukibimui. Tuomet automobilio galinėje pusėje sumontuotas ratas važiuoja šlapia danga ir sistema fiksuoja, kaip ratas sukimba su keliu.

Dar vienas sistema su vienu ratu gale – georadas „Ramac“. Mašinoje esantis radaras leidžia neardant dangos išmatuoti visų dangos sluoksnių storius.

Georadas RAMAC
Georadas RAMAC
© DELFI / Rafael Achmedov

Kelius sulaužo vanduo


Kelininkai neslepia, kad Lietuvos klimato sąlygos itin nepalankios keliams, todėl kelio dangos kokybei labai didelę reikšmę turi kelio dangos konstrukcijos medžiagų savybės ir dangos
bei kelkraščių nuolydžiai, kad ant dangos ir į dangos konstrukciją patenkantis vanduo galėtų nutekėti į griovius.

„Pas mus žiemą nei šilta, nei šalta. Jei vanduo užsilaiko asfalto dangoje atsiradusiuose plyšiuose, jis šaldamas pereina į kietą būseną ir tiesiog drasko asfaltą. Pavyzdžiui Suomijoje vanduo užšąla ir stovi visą žiemą“, – skirtumą nurodo M. Dimaitis.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodo nemažai pranešimų, kad naujai nutiesti keliai Lietuvoje jau „prašosi“ remonto ir byra tiesiog akyse. Kokios pagrindinės priežastys, kad kelio danga pradeda trūkinėti ir lūžti?

KTTI specialistai teigia, kad naujai sutvarkytų kelių dangos įtrūkimų priežastys daug. Be įprasto kelio nusidėvėjimo, kuriam įtakos turi keliu važiuojančios transporto priemonės, labiausiai kelių dangą ardo vanduo.

„Pirmas dalykas, pagal dokumentaciją buvo leista į kelio sudėtį dėti plonesnius sluoksnius: tiek skaldos, tiek šalčiui atsparios dangos, tiek asfalto.

Kitas dalykas tas, kad prasidėjus kelio priežiūros laikotarpiui pastebima, kad blogai sutankinus šlaitus grioviuose, grioviai užsineša ir vanduo nepasišalina iš kelio dangos konstrukcijos bei žiemos metu užšąla. Pagal fizikos dėsnius, kelio dangos konstrukcijoje užšalęs vanduo pereidamas į kietą būseną pradeda plėstis iš birių kelio dangos konstrukcijos sluoksnių išstumdamas medžiagas.

Atšilus orams, o kelio dangos konstrukcijoje ištirpus ledui, jų vietoje atsiranda tuštymės, kurias užpildo aukščiau jų esančių sluoksnių medžiagos. Krisdamos žemyn medžiagos po asfalto danga palieka tuštumą, kuri susilpnina dangos laikomąją gebą. Asfalto danga pradeda lūžti“, – lūžtančių kelių fenomeną aiškino M. Dimaitis.

Jis akcentavo, kad tiriant nutiestų, suremontuotų kelių kokybę jau pradėtas kreipti dėmesys į vandens nuvedimo nuo dangos paviršiaus ir pačios konstrukcijos problemas. KTTI Kelių tyrimų skyriaus vadovas pabrėžė, kad nebeužtenka nutiesti kelio dangos laikantis visų reikalavimų – būtina užtikrinti, kad kelio naudojimo metu ant dangos ir dangos konstrukcijoje nesikauptų vanduo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvoje parduodamas ypatingas „Ford Mustang“: ant kėbulo net automobilių pramonės legendos parašas (5)

„Ford“ koncerno pasididžiavimu galima vadinti bene geriausiai JAV automobilių pramonėje...

Latvio transporto priemonė – triratis, laivas ir namukas viename (2)

Praleidęs ketverius metus kelyje dviračiu iš Londono į Tokiją, landšafto dizaineris iš...

Pirmos kartos „Lexus SC“ – legendinės „Toyota Supra“ pirmos eilės pusbrolis (2)

1991 metais „ Lexus “ pristatė prabangų kupė automobilį, su kuriuo stengėsi užkariauti...

Vytautas Švedas su kolegomis rado alternatyvą lenktynėms: dviračiais aplink Lietuvą (1)

Nesulaukdami šių metų sezono pradžios nemaža dalis lenktynininkų per karantiną išgyvena...

Du keliautojai išbandė vėl atvertas Baltijos šalių sienas – nuvažiavo į Taliną (11)

Baltijos šalys mažiau nei likusi Europa nukentėjo nuo COVID-19 viruso ir tai leido anksčiau nei...

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (64)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (131)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (120)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (426)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (927)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (5)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (1)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Po Evitos Cololo laimėjimo – su apmaudu: toks gėdingas mūsų tautos bruožas (15)

Gegužės viduryje įvyko „Lietuvos balso“ finalas , kuriame, po žiūrovų balsavimo,...

Mariją pravardė privertė jaustis netikėle, tačiau gyvenimas apsivertė pakeitus vieną dalyką (1)

Mano galva, o ir savo istorija besiremiant suprantu, kad moteriai save priimti yra ypatingai sunku....

|Maža didelių žinių kaina