Pagal dabartinį reglamentavimą neblaivumo patikrinimo vengimas arba alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Nustačius vairuotojo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, vairuotojui BK numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Tuo tarpu vairuotojui atsisakius tikrintis blaivumą taikoma administracinė atsakomybė – bauda nuo vieno iki 2 tūkst. eurų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
„Spragos dabartiniame teisiniame reglamentavime sukuria prielaidas formuotis ydingoms situacijoms – leidžia neblaiviems vairuotojams jomis piktnaudžiauti. Šiandien asmens, sutinkančio tikrintis blaivumą, teisinė padėtis yra blogesnė nei asmens, kuris tokio patikrinimo vengia. Todėl griežtesnė atsakomybė, tiksliau jos neišvengiamumas, paskatins vairuotojų sąmoningumą nesėsti už vairo išgėrus“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Taip pat numatoma griežtesnė administracinė atsakomybė už vairavimą išgėrus. Vairuotojai, kurių kraujyje bus rasta 0,4-1,5 promilės alkoholio, baudos galės siekti 0,8-1,1 tūkst. eurų, o teisės vairuoti atėmimas galės trukti nuo 1 iki 1,5 metų.
Per pastaruosius 10 metų šimtui eismo įvykių tenkanti žuvusių ir sužeistų žmonių dalis mažai pakito - vidutiniškai kasmet dėl 100 neblaivių vairuotojų kaltės žūva 11 ir sužalojami 143 žmonės. Pažymėtina, kad 2017 metais šalies keliuose išaiškinta 9814 neblaivių vairuotojų, iš jų 5046 vairuotojams buvo nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 4321 vairuotojui nustatytas mažesnis kaip 1,5 promilės neblaivumas, 447 vairuotojai vengė neblaivumo patikrinimo.
