Kaunietis avariją užfiksavo ir vaizdo įrašu bei savo istorija pasidalino vaizdo įrašų platformoje „YouTube“. Vaikinas pasakojo, kad važiavo dviračių taku, kai iš kiemo išvažiavo automobilis. Pastarojo vairuotojas, vaizdo įraše pasakojo A. Valujavičius, nepristabdė, nors jam prieš akis buvo ženklas, žymintis, kad išvažiuoja iš šalutinio kelio.
„Aš važiavau dviračių taku ir taip nespėjau pristabdyti. Važiavau gal 20 km/val. greičiu, maždaug kaip dviratis, tikrai nelabai greitai“, – pasakojo paspirtukininkas.
Laimei, A. Valujavičius atsipirko tik nubrozdinimais ir sumušimais, tačiau atkeliavę net keli policijos pareigūnai nusprendė, kad paspirtukininkas kaltas dėl avarijos.
„Finale gavosi, kad nors čia dviračių takas eina, čia skaitosi pėsčiųjų perėja, ir per pėsčiųjų perėją reikia tiek dviratį, tiek paspirtuką vestis“, – pareigūnų žodžius citavo vaizdo įrašo autorius.
Neatpažino dviračių pervažos?
Visgi žiūrint į filmuotą medžiagą matyti, kad tai, ką Kauno policijos pareigūnai pavadino pėsčiųjų perėja, yra dviračių pervaža. Pastaroji kelyje žymima lygiagrečiomis iš kvadratų sudarytomis juostomis. Pėsčiųjų perėja kelyje žymima iš stačiakampių sudarytomis lygiagrečiomis linijomis.
Tokiu atveju dviratininkai ir paspirtukininkai važiuoti per dviračių pervažas gali nenulipę nuo savo transporto priemonių. O kelią pravažiuojančiam paspirtukininkui privalėjo duoti iš kiemo išvažiuojantis vairuotojas, prieš akis matęs šalutinio kelio ženklą. Kelių eismo taisyklėse taip pat nurodo, kad iš kiemų, greta kelio esančių teritorijų išvažiuojantys ar į jas įvažiuojantys eismo dalyviai privalo duoti kelią tiems, kurių judėjimo trajektoriją jie rengiasi kirsti.
Išpublikavęs savo eismo įvykio istoriją, panašu, žinių, jog jis negali būti kaltas, sulaukė ir A. Valujavičius. Tad paspirtukininkas nusprendė dar kartą patikrinti avarijos vietą ir pasižiūrėti, ar iš tiesų važiavo per dviračių pervažą ir ar automobilio vairuotojas išties turėjo paisyti ženklo „šalutinis kelias“.
Įsitikinęs tuo, kad buvo apkaltintas neteisingai, A. Valujavičius sakė, kad greičiausiai problema ta, jog Lietuvoje ne itin daug vietų, kur vairuotojai privalo duoti kelią dviratininkams ir paspirtukininkams, tad pareigūnai galėjo tiesiog neatskirti ir nežinoti, kad važiuodamas dviračių pervaža dviratininkas ar paspirtukininkas gali nuo savo transporto priemonės nenulipti.
Nepaisant visko, A. Valujavičius akcentavo, jog jau susimokėjo jam skirtą baudą ir apskųsti sprendimo, esą dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, nebegali.
Paaiškinti negalėjo
Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) „Delfi“ negalėjo paaiškinti, kaip nutiko taip, kad net penki policijos pareigūnai vieningai palaikė dviračių pervažą pėsčiųjų perėja ir baudą skyrė ne avariją sukėlusiam ir paspirtukininko nepraleidusiam vairuotojui, o paspirtukininko. LKPT nurodė, kad atsakymo reikėtų prašyti tyrimą atlikusios įstaigos.
Tiesa, net ir sumokėta bauda nereiškia, jog apginti savo teisių asmuo negali. Pirmiausia, pabrėžė LKPT „Delfi“ skirtame atsakyme, jei eismo įvykį įformina policijos pareigūnai, surašomas protokolas ir paskiriama bylos nagrinėjimo data arba per nustatytą terminą siūloma sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą.
„Asmuo iki bylos nagrinėjimo dienos turi pakankamai laiko konsultuotis su kitais asmenimis, teikti papildomus paaiškinimus, prašymus, naudotis advokato pagalba ir kitomis administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteiktomis teisėmis“, – akcentuojama atsiųstame atsakyme.
Jei eismo dalyvis nesutinka su priimtu sprendimu, jis gali apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Jei administracinis nutarimas priimtas ne teismo tvarka, skundas perduodamas apylinkės teismui per nutarimą priėmusią instituciją, tai yra, per policijos įstaigą.
Šioms procedūroms asmuo turi 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jei asmuo sumokėjo jam paskirtą baudą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Jos atnaujinimas įmanomas tik Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) skyriuje „Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas“ nustatyta tvarka.
„Panaikinus pareigūnų priimtą sprendimą, jei nustatomas akivaizdžiai neteisingas teisės aktų taikymas, gali būti sprendžiamas pareigūno kompetencijos klausimas“, – pabrėžė LKPT.
