„Vilniaus Vakarinis aplinkkelis – greito eismo gatvė, A kategorijos. Leistinas greitis – 90 km/val, vietomis mažinamas iki 70 km/val dėl jungčių. Minėtas kelias specifinis – skirtas greitai apvažiuoti miestą. O Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojui dradužima važiuoti be reikalo pernelyg lėtai ir trukdyti normalų kitų transporto priemonių eismą“, – akcentavo „Delfi“ redakcijai parašęs skaitytojas.
Pasak jo, traktorius gali važiuoti 30-40 km/val. greičiu ir negali pasiekti aplinkkelyje vyraujančio greičio, kuris neretai siekia ir 100 km/val. Tai reiškia, pasak skaitytojo, jog traktoriaus vairuotojas, važiuodamas aplinkkeliu, KET neabejotinai pažeidžia.
„Tai, kad nutiko nelaimė minėtame kelyje, geriausias pavyzdys, kas būna, kai greito eismo kelyje leidžiama važiuoti traktoriams. Visa laimė, kad niekas nežuvo, tačiau nelaimės atveju tikėtina, jog žūtų visai ne kaltas žmogus ar kiti keleiviai, nors KET pažeidėjai-traktorių vairuotojai ir sukelia avarines situacijas“, – pabrėžė redakcijai parašęs vyras.
Anot jo, greta aplinkkelio netrūksta gatvių, kuriomis leidžiama jį apvažiuoti ir kuriose traktoriai kitiems eismo dalyviams netrukdytų. O tuo atveju, jeigu galimybių važiuoti kitaip nėra, traktorius turėtų būti užkeltas ant platformos ir iki tikslo nugabentas.
„Kasdien tenka matyti lėtai važiuojančius traktorius minėtame kelyje ir jie tikrai kelia pavojų, tiesiog ne visos avarinės situacijos baigiasi avarijomis. Be to, sudėtinga nustatyti galimos avarijos priežastis, kai toks traktorius apvažiuojamas staigiai sukant į kairę, dešinę“, – akcentavo „Delfi“ skaitytojas.
Jo požiūriu, traktoriai nėra vienintelė aplinkkelio problema: A kategorijos gatvėje turėtų būti draudžiamas ir dviračių, ir pėsčiųjų eismas, tačiau ne visi eismo dalyviai tą supranta ir rizikuoja savo bei kitų sveikata ir gyvybe.
„Kelio savininko pareiga užtikrinti, kad eismo dalyviai būtų informuojami apie galiojančius draudimus ir užtikrinti eismo saugumą kelyje. KET numato, kad važiuoti pernelyg lėtai negalima, jei traktorių vairuotojai patys nepajėgūs suprasti, kad pažeidžia KET, tai turi atsirasti atitinkami kelio ženklai, – pabrėžė jis. – Kažkas sutaupo kelis kilometrus, sutaupo kelis eurus, bet dėl to rizikuojama žmonių gyvybėmis. Įsivaizduokite, avarijos pasekmes – 90 km/val ir 30 km/val judančių tr. pr. susidūrimą. Pasekmės daugiau negu aiškios.“
Pasiūlymą drausti traktorius svarstys
Kaip „Delfi“ aiškino Rimantas Baravykas, laikinai einantis Vilniaus miesto savivaldybės Eismo skyriaus vedėjo pareigas, aplinkkelis yra Vilniaus gyvenvietės susisiekimo tinklo dalis, o KET numato, kad gyvenvietės kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis – 50 km/val. – gali būti padidintas iki įrengiant atitinkamus kelio ženklus.
„Tokiu atveju transporto priemonės, kurių konstrukcinis greitis negali būti didesnis nei 40 km/val., arba kurios dėl techninių priežasčių negali pasiekti tokio greičio, turi važiuoti tik kraštine dešine eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai lenkia, apvažiuoja, persirikiuoja arba sustoja vienpusio eismo kelyje krovinio krauti“, – sakė R. Baravykas.
Prie tokių transporto priemonių, pasak jo, dažniausiai priskiriami traktoriai. Be to, dažniausiai minėtuose keliuose dirba kelių tvarkymo, teritorijos priežiūros tarnybų transportas.
„Visgi vertinant situaciją papildomai su policija apsvarstysime nurodytą eismo įvykį ir jo kilimo priežastis, taip pat ir siūlymus dėl tam tikros rūšies transporto priemonių judėjimo ribojimo aplinkkelyje ir kitose Vilniaus greito eismo gatvėse bei jų atkarpose“, – akcentavo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad visiškai nesvarbu, kokios kategorijos keliu važiuojama, vairuotojai turi laikytis KET ir važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelkraščio. Be to, vairuotojai turi įvertinti ir tai, kad kelyje bet kada gali pasitaikyti kliūčių, ir dėl to rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį.
