Lenktynininkas teigė, kad greičio matuoklių skaičiaus klausimas, kada jų yra pakankamai, o kada jau per daug, turėtų būti atviras, mat tai – kiekvieno subjektyvi nuomonė. Vis dėlto, A. Juknevičius pastebi, kad dažnai svarbesnis klausimas turėtų būti siejamas ne su matuoklių skaičiumi, tačiau su jų įrengimo vietomis, mat, anot jo, kartais kyla klausimas, ar jie tikrai visada yra teisingose vietose?
„Man labai kliūna, kai jie stovi visiškai neapgalvotose vietose. Pavyzdžiui, Vilniuje yra magistralinės gatvės, kurios yra kaip miesto arterijos. Jos labiausiai „nuima“ eismą ir ten yra didžiausias eismas, tai ar tokiose gatvėse? Pavyzdžiui, Oslo gatvėje ties Laisvės prospektu, ten nebūdavo kamščių, nebent visa Oslo gatvė stovi, bet viskas būdavo, kaip ir tvarkoje. O dabar ten nuolat grūstys, netgi vidury dienos, kai net ne piko metas, bet eismas ten didelis. Yra vairuotojai, kurie pamatę ženklą įspėjantį apie greičio matuoklį instinktyviai pradeda stabdyti. Žmonės išsigąsta nepaisant to, kokiu greičiu važiuoja, todėl net ir važiuojantys mažesniu greičiu papildomai ima stabdyti, o tai sukelia krentančių domino kauliukų efektą“, – komentavo A. Juknevičius.
Lenktynininkas taip pat teigė, kad užuot drastiškai didinus greičio matuoklių skaičių, vertėtų daugiau investuoti į šalies kelių infrastruktūrą, mat teigiami pokyčiai šioje srityje prisideda ne tik prie saugumo, tačiau ir ekologijos.
„Reikia investuoti į kitus dalykus. Teisingose vietose, aš manau, jų yra pakankamai ir niekas nesiginčija – gerai, kad jie yra, bet svarbu, kad jie būtų teisingose vietose – ten, kur jie atlieka savo funkcijas ir netrukdo eismui. Lenkijoj keliai sparčiai gerėja ir jie daug investavo į savo infrastruktūrą, tai mums reikia eiti tokiu keliu. Kai bus tokie geri keliai, kokie dauguma jau yra Lenkijoje, tai ir tų bėdų nebus. Pas mus dabar žymiai pavojingiau kai kur važiuot keliais, kurių būklė kenkia saugumui. Gal ne visada reikia tik tom griežtom priemonėm ir draudimais užgniaužt visus, o pagalvot, kad dar yra į ką investuoti ir gerint saugumo situaciją ne vien pristatant milijonus greičio matuoklių“, – sakė lenktynininkas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis teigė, kad šiai dienai Lietuvoje yra 131 ruožas, kur vykdoma vidutinio greičio kontrolė, taip pat veikia 70 stacionarių greičio matuoklių.
„Taip pat šiais metais atsirado ir kitos priemonės, kurios atlieka kontrolę dėl kitų priežasčių, kaip: patikrinama ar vairuotojai sumokėję kelių mokesčius, ar važiuoja su galiojančia technine apžiūra, ar yra civilinės atsakomybės draudimas. Reikia nemaišyti – šios priemonės nėra skirtos greičio kontrolei, nors ženklas prieš tas sistemas, pastatomas toks pat, kaip ir prie greičio matuoklius. Šiai dienai Kelių eismo taisyklės aiškiai nustato, kad ženklas prieš stacionarias eismo kontrolės priemones statomas toks pat – ar tai būtų greičio kontrolė, ar tai būtų kitos priemonės, kurios kontroliuoja kitus dalykus“, – sakė A. Vilkelis.
Kelių direkcijos atstovas teigė, kad lyginant su pernai, šiemet greičio matuoklių nepadaugėjo, mat šiuo metu kaip tik vyksta viešojo pirkimo konkursas, kuriuo numatyta, kitais metais, pasirašius sutartį, pastatyti 56 vidutinio greičio ir dar kelis momentinio greičio matuoklius. Didžioji dalis šių matuoklių taip pat ir bus įrengti kitais metais.
„Greičio matuoklių įrengimo vietos pasirenkamos pagal labai aiškius kelis kriterijus. Tai visiškai nesusiję su keliu, ar tai būtų greitkelis, ar automagistralė, ar paprastas dviejų eismo juostų kelias. Sektoriniai ar momentiniai greičio matuokliai įrengiami ten, kur yra eismo įvykiai, kuriuose žūsta arba būna sužeidžiami žmonės. Dar papildomas kriterijus, jei ten įvyksta eismo įvykiai susiję su greičio viršijimu“, – nurodė A. Vilkelis.
Visą LNK žinių tarnybos interviu galite peržiūrėti žemiau:
