„Šį savaitgalį, kuomet daug gyventojų važiuos aplankyti artimųjų kapus, transporto srautas neišvengiamai bus didelis. Kad dienos planai nebūtų sugadinti, svarbu kelyje būti atidiems, o nepasikeitusiems padangų – ypač kreipti dėmesį į tai, ar iki kito automobilio yra likęs saugus atstumas“, – teigė Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Draudimo bendrovė „BTA Draudimas” pastebi, kad pastaruosius šešerius metus po Vėlinių savaitgalio eismo įvykių registruojama 18 proc. mažiau nei įprastomis spalio ar lapkričio dienomis, tačiau pernai spalio 30 - lapkričio 1 d., BTA užregistravo 104 eismo įvykius pagal Privalomąjį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą ir 13 įvykių pagal Kasko. Atlyginta žalų atitinkamai už 302 000 Lt ir 51 000 Lt.
„Džiugu tai, kad bendra tendencija byloja, jog Vėlinių savaitgalį nelaimių įvyksta mažiau nei įprastai, tačiau vairuotojams rekomenduojame išlikti budriems, ne tik miestų ir miestelių, gyvenviečių gatvėse, bet ypač krašto keliuose, šalia kapinių, kur eismas tampa gerokai intensyvesnis, yra nemažai pėsčiųjų”, - sakė „BTA Draudimas“ Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.
Policijos departamento prie VRM duomenimis, 2009 m. spalio 30 – lapkričio 1 dienomis šalies keliuose įvyko 29 eismo įvykiai, kuriuose septyni žmonės žuvo, 34 (tarp jų 6 nepilnamečiai) – buvo sužeisti. Praeitų metų lapkričio 1 d. užregistruoti 5 eismo įvykiai, per kuriuos penki žmonės, tarp jų vienas nepilnametis, buvo sužeisti.
„Kad Vėlinių metu eismo įvykių būtų kuo mažiau, visi eismo dalyviai – tiek vairuotojai, tiek pėstieji privalo būti atidūs, dėmesingi ir drausmingi. Pėstiesiems svarbu neužmiršti tokių prevencijos priemonių kaip atšvaitai. Mandagus, kultūringas elgesys nieko nekainuoja – jis padės pasiekti kelionės tikslą ir išvengti nelaimės”, - kalbėjo K.Karpova.
Vidutinė žala – 1500 Lt
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ekspertai pastebi, kad po Vėlinių registruojama 15 proc. daugiau pranešimų apie lapkričio 1-2 dienomis nutikusius draudžiamuosius įvykius. 80 proc. visų užregistruotų įvykių sudaro nelaimės kelyje. Vidutinė transporto žala per Vėlines siekia 1500 Lt.
Pasak „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovo Modesto Žilionio, Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis eismo įvykiai fiksuojami ten, kur yra intensyviausi transporto srautai – keliuose ir stovėjimo aikštelėse prie kapinių. Dalis eismo įvykių nutinka dėl vairuotojų neapdairumo, kai ne iš karto pamatoma kliūtis kelyje, nesilaikoma saugaus atstumo, statant automobilį aikštelėje užkliudomos ir apgadinamos kitos transporto priemonės“, – sako M. Žilionis.
Vidutinė išmoka už draudžiamąjį įvykį svyruoja nuo 800 iki 3000 Lt. Daugiausia užregistruojama smulkių eismo įvykių, kurių metu apgadinamos išorinės automobilio kėbulo detalės – buferiai, sparnai, sudaužomi žibintai.
Pasak M. Žilionio, dalies eismo įvykių priežastis – laiku nepakeistos vasarinės padangos. „Lietuvoje vis dar vyrauja nuostata, kad žieminės padangos reikalingos tik tada, kai keliuose yra sniego arba ledo, tačiau padangų gamintojai teigia, kad vasaros sezonui pritaikytos padangos geriausiai tinka eksploatuoti iki +5 - +3 temperatūros. Šaltesniu oru padangos praranda dalį svarbių savybių, sukietėja ir todėl sumažėja automobilio sukibimas su kelio danga, o tai ypač aktualu stabdant ar keliaujant vietovėse, kur dideli transporto srautai“, - sako M.Žilionis.
Vėlinių eismą apsunkina ir tai, kad dėl didelių transporto srautų automobiliai migruoja iš vienos eismo juostos į kitą, policija, mažindama spūstis, keičia važiavimo kryptis – vienas gatves uždaro, kitose palieka tik vienos krypties eismą. Tokios naujovės daliai vairuotojų tampa rimtu išbandymu. Situaciją apsunkina ir nepažįstami keliai.
Draudikų patirtis rodo, kad dažnai per Vėlines iškrenta pirmasis sniegas, prasideda šlapdribos ar net plikledis, todėl ne visi vairuotojai spėja persiorientuoti į žiemos vairavimo ypatumus.
Padangų ir ratlankių prekybos bendrovės „Melga“ prekybos direktorius Andrius Čabanas pastebi, kad šiemet vairuotojai padangų keitimo sezoną pradėjo jau nuo pirmųjų spalio dienų. „Melgos“ duomenimis, šiuo metu apie 50 proc. vairuotojų jau yra pasikeitę padangas iš vasarinių į žiemines.
„Didžiausi vairuotojų, norinčių pasikeisti automobilių padangas į žiemines, srautai kyla likus kelioms dienoms iki lapkričio 1-osios. Šią tendenciją pastebime anksčiau, jei spalio mėnesį iškrenta pirmasis sniegas. Dėl šlapios ar apledijusios kelio dangos padidėja eismo įvykių rizika. Teisingai elgiasi tie vairuotojai, kurie vengia eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis, nelaukdami sniego ar šalnų. Ruošiant automobilį žiemai, labai svarbu parinkti tokias padangas, kurios atitiktų vairavimo įpročius, eismo sąlygas, dėvėjimo intensyvumą,“ – pasakojo A. Čabanas.
Draudikai pataria vairuotojams būti atidiems, laikytis saugaus atstumo, neviršyti leistino greičio ir į kelionę vykti tik techniškai tvarkingais automobiliais. Nuo lapkričio 1 iki 10 dienos prasideda pereinamasis laikotarpis, per kurį visi vairuotojai vasarines padangas turi pasikeisti į žiemines. Vairuotojams taip pat patariama pasitikrinti automobilio akumuliatorių, pasirūpinti žieminiu langų plovimo skysčiu, gremžtuku ledui bei sniego šepečiu.