Nutarime teigiama, kad siūlomos pertvarkos iš esmės atimtų galimybę technines apžiūras atlikti objektyviai ir kokybiškai, todėl siūloma TA sistemos perversmo scenarijaus nesvarstyti. Bent jau iki to laiko, kol bus atlikta išsami šią sritį reglamentuojančių teisės aktų analizė ir parengti kompleksiniai pasiūlymai.
Interesų džiunglės
Minėtą „Transporto veiklos pagrindų įstatymo“ pakeitimo projektą nagrinėję Susisiekimo, Teisingumo, Finansų ir kai kurių kitų ministerijų specialistai patvirtino pritariantys tikslams, apie kuriuos kalba projekto siūlytojai. Jų teigimu, galvoti apie TA mechanizmo tobulinimą reikia visą laiką, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad įgyvendinus pasiūlymus, efektyviai veikiančiai sistemai būtų suduotas skaudus smūgis, o svarbiausių valstybinės techninės apžiūros principai – bešališkumas ir nepriklausomumas – būtų paminti.
Transporto priemonių techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ prezidentas Antanas Dadurka, komentuodamas tokią Vyriausybės narių poziciją pasidžiaugė, kad bent jau šį kartą nugalėjo blaivus protas.
„Kai kurie servisų tinklai, siekiantys teisės atlikinėti TA, yra prasitarę, jog šias paslaugas galėtų teikti visiškai už dyką, nes pinigus uždirbtų čia pat remontuodami patikrintus automobilius ir parduodami reikiamas atsargines detales. Dabar taip nebekalbama, tačiau akivaizdu, kad įgyvendinus tokią reformą iš esmės neliktų kontroliuojančios institucijos ir remonto dirbtuvės galėtų piktnaudžiauti savo padėtimi tiek įžvelgdami nesamus „gedimus“, tiek nepastebėdami savų meistrų darbo broko. Dar viena galima grėsmė – pritraukti klientus siekiantys naujieji TA centrai paprasčiausiai pardavinėtų techninės apžiūros talonus. Panašiai nutiko TA sistemą liberalizavusioje Lenkijoje. Pernai ten kilo didžiulis skandalas, kai paaiškėjo, kad vien Varšuvoje veikė apie 80 įmonių, kurios už pinigus išrašinėjo fiktyvius techninės apžiūros talonus“, – pastebėjo A.Dadurka.
Specialistų teigimu, jei taip nutiktų Lietuvoje, dėl techninių priežasčių įvykstančių avarijų skaičius neabejotinai šoktelėtų. Automobilių remontininkai pastebi, kad bendrosios techninės būklės požiūriu šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9-12 metų (vidutinis Lietuvos keliais zujančių mašinų amžius – 14 metų). Peržengus šią ribą traumatizmo ir žūties rizika avarijos atveju pradeda intensyviai didėti. Tokio „stažo“ mašinas lyginant su 2-4 metų senumo automobiliais itin skaudžių padarinių avarijos metu tikimybė išauga 1,5-2 kartus.
Svarbu ir tai, kad „žilo plauko“ sulaukę automobiliai neišvengiamai turi žymiai daugiau didelių techninių trūkumų. Lyginant juos su mašinomis be techninių trūkumų, „senukų“ rizika pakliūti į eismo įvykį yra beveik 50-60 proc. didesnė.
Tiesa, Lietuvoje avarijų priežastys retai kada kruopščiai nagrinėjamos. Paprastai apsiribojama universaliomis išvadomis dėl „viršyto saugaus leistino greičio“ arba „vairavimo apsvaigus nuo alkoholio“. Kai aiški „svarbiausia“ priežastis, į kitus dalykus (pavyzdžiui, kad kai kuriems automobiliams ir 40 km/val. greičio riba yra pernelyg aukšta, kad tam tikrose situacijose jų suvaldyti net teoriškai neįmanoma ir kt.), dažniausiai nekreipiama dėmesio.
Lietuviškų TA skerspjūvis
„Šią sritį reglamentuojantys europiniai teisės aktai numato keletą alternatyvių techninių apžiūrų modelių. Nuo visiškai liberalaus, kur automobilių tinkamumą eksploatuoti gali vertinti kone visi norintys tai daryti, iki santykinai griežtos tvarkos, kokia yra Belgijoje, Skandinavijos šalyse ar Lietuvoje. Todėl prieš imantis kokių nors drastiškų reformų, reikėtų pasverti skirtingų sistemų privalumus ir trūkumus“, – pasiūlė „Transekstos“ prezidentas.
Kuo ypatinga lietuviška techninių apžiūrų sistema? Vienas labiausiai dėmesį patraukiančių ir visiems automobilininkams aktualus dalykas – patikros kaina. Vokietijoje tokios procedūros kaina prilygsta 272 Lt, Didžiojoje Britanijoje – 217 Lt, Prancūzijoje – 190 Lt, Švedijoje – 119 Lt, Estijoje – 97 Lt, Lenkijoje – 87 Lt, Belgijoje – 85 Lt, Ispanijoje – 80 Lt, Latvijoje – 57 Lt, Rusijoje – 53 Lt, Lietuvoje tai kainuoja 42 Lt.
Faktas, kad techninių apžiūrų kaina mūsų šalyje pati žemiausia, kiek stebina dar ir todėl, kad Lietuvoje TA kontrolės funkcija deleguojama tik vadinamojo „A“ lygio įmonėms. Jos negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų: remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių ir pan., išskyrus tiesioginę – tikrinti transporto priemonių techninę būklę.
Mūsiškiai įstatymai be kita ko griežtai apibrėžia net TA stočių tinklo tankį. Jis turi būti toks, kad iš bet kurio provincijos užkampio į patikrą nereikėtų važiuoti toliau 30 kilometrų. Todėl Lietuvoje TA stotys veikia netgi tokiose vietos, kur per dieną atvykstančius automobilius galima suskaičiuoti ant pirštų. Akivaizdu, kad išlaikyti tokius „taškus“ nuostolinga, todėl jie gyvuoja tik gaudami dotacijas iš didžiuosiuose šalies miestuose veikiančių TA centrų.
Kaip tokiomis sąlygomis pavyksta išlaikyti mažiausią kainą ir dirbti pelningai? Aiškindamas šį paradoksą, A.Dadurka akcentavo, kad viską lemia sistemos efektyvumas – techninės apžiūros atliekamos didelio našumo technologinėse linijose, kur efektyviai panaudojama technologinė tikrinimo technika ir pasiekiamas didelis darbo našumas.
„Visų pirma, per keletą pastarųjų metų beveik visuose TA stotyse buvo atnaujintos techninių apžiūrų linijos. Įdiegta TAIS (Techninių Apžiūrų Informacinė Sistema) su automatiniu patikros duomenų nuskaitymu šiuo metu yra pati moderniausia ir efektyviausia visoje Europoje. Lietuvos patirtis šioje srityje nagrinėjama aukščiausio lygio specialistų forumuose ir pristatoma, kaip sektinas pavyzdys. Tiek darbo našumo, tiek patikros kokybės ir objektyvumo aspektu. Mūsiškėje TA sistemoje beveik nebeliko vietos žmogiškoms klaidoms ar piktnaudžiavimo galimybių“, – sakė „Transekstos“ prezidentas.
Techninių apžiūrų sistemos vadovus itin džiugina ir „šalutinis“ investicijų (beje, iš viso per ketverius metus TA sistemos modernizacijai bus išleista 16 mln. Lt) poveikis. Jei 2006-iais atliktuose „Transparency International Lietuvos skyriaus“ tyrimuose TA centrai buvo minimi tarp 5 labiausiai korumpuotų institucijų, tai pernai sudarytame korupcijos žemėlapyje TA apskritai nebeliko.
Reformų eskizai
Klausiamas, ką pats pasiūlytų dabartinę TA sistemą reformuoti siūlantiems oponentams, „Transekstos“ prezidentas pateikė kiek netikėtą atsakymą.
„Mes tikrai neturėtume nieko prieš, jei kas nors iš autoverslo pasaulio ar bet kurios kitos srities nuspręstų kurti alternatyvią techninių apžiūrų sistemą. Tokią, kuri atitiktų visus mums keliamus reikalavimus tiek įrangos kokybės, tiek ekspertų kvalifikacijos, tiek TA stočių išdėstymo prasme. Tokius konkurentus sveikintume ir netgi sutiktume juos konsultuoti visais rūpimais klausimais. Šiuo atveju Lietuvoje reikėtų įsteigti papildomai mažiausiai 60 naujų TA stočių ir jose įrengti nors po vieną universalią tikrinimo technologinę liniją. Atkreiptinas dėmesys, kad tokioje linijoje sumontuota šiuolaikinės technologinės įranga kainuoja virš 300 tūkst. LT, o kur dar patalpų kaina, infrastruktūros įrengimas ir kt. Įvertinant šios veiklos specifiką, būsimą konkurenciją, investuotojai šiuo atveju turėtų būti tikrai drąsūs“, – pastebėjo A.Dadurka.
Pagal siūlomą modelį liberalizavus esamą sistemą ir atsisakius techninės apžiūros vykdytojų skaičiaus reguliavimo, naujieji TA centrai neabejotinai duris atvertų didžiuosiuose miestuose. Dėl šiuos priežasties mažėtų dabartinių sistemos narių pajamos ir išlaikyti TA centrų periferijoje būtų neįmanoma. Tokiu atveju tektų arba kelti apžiūrų kainą, arba uždaryti nuostolingus centrus.
