Ar dėl to gali brangi draudimo įmokos, ir kokie paspirtukai pateks į draudžiamųjų transporto priemonių sąrašą?
Anot finansų viceministrės Vaidos Markevičienės, privalomo draudimo apimtyje atsiras ir iki šiol neregistruojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, elektriniai paspirtukai. Vis dėlto, kaip pabrėžia viceministrė, ne visos neregistruojamos transporto priemonės bus draudžiamos privalomai – į šią apimtį pateks sunkesnės ir greitesnės neregistruojamos transporto prienomės, pavyzdžiui, tos, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h arba kurių svoris yra didesnis nei 25 kg ir kurių greitis didesnis nei 14 km/h.
„Dažniausiai matomų populiarių paspirtukų drausti nereikės. Į privalomo draudimo apimtį bus įtrauktos elektrines didesnės, sunkesnes transporto priemonės, kurių projektinis svoris ir greitis yra didesnis, nes jos kelia didesnę riziką. Taigi, tokio tipo transporto priemones reikės drausti privalomu civilinės atsakomybės draudimu, kurio tikslas ir yra apsaugoti trečiuosius asmenis nuo galimų grėsmių, t. y. žmones, kurie dalyvauja eisme, o tuo pačiu ir patį vairuotoją tam tikros nelaimės atveju. Susidariusią žalą padengtų draudimo įmonė“, – teigė V. Markevičienė.
Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą, didėtų ir maksimalios draudimo išmokos už padarytą žalą.
„Neregistruojamų transporto priemonių draudimu įgyvendiname Europos Sąjungos direktyvą. Maksimalus žalų dydis keičiasi ir didėja. Direktyvoje numatyta 6 mln. 450 tūkst. eurų išmokos minimali suma žalos asmeniui atveju ir 1 mln. 300 tūkst. eurų suma žalos turtui atveju. Pagal tai, ką mums leidžia direktyva, mes Lietuvoje pasirenkame tą sumą kaip maksimalią“, – tikino finansų viceministrė.
Anot V. Markevičienės, iki šiol žalos asmeniui maksimali draudimo išmokos suma buvo 5 mln. eurų, žalos turtui – 1 mln. eurų, tačiau tokių žalų Lietuvoje būdavo retai – žinomas tik vienas toks atvejis mūsų šalyje, kai buvo pasiektas maksimalus draudimo išmokos limitas.
Viceministrės teigimu, draudimo išmokos automatiškai nedidės, kadangi yra padidinamas tik išmokos maksimalus limitas. Remiantis statistika, vidutinė žalos išmokos suma yra apie 1300 eurų. Tuo tarpu Lietuvoje registruotų transporto priemonių sukelta vidutinė žala Europos Sąjungoje yra apie 4500 eurų. Pasak viceministrės, draudimo įmokos dėl šių pasikeitimų neturėtų kilti. „Dėl šio pakeitimo nematome priežasčių, kodėl draudimo įmonės turėtų keisti kainodarą“, – teigė V. Markevičienė.
„Kiek kainuos galingų, greitų ir sunkių elektrinių paspirtukų draudimas paaiškės tuomet, kai draudimo įmonės įvertinis rizikas, įvykių statistikas ir transporto priemonių kiekį bei apskaičiuos draudimo įmoką“, – paaiškino finansų viceministrė.
Kaip praneša Finansų ministerija, įregistruoti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimai, kuriuose numatyta, jog į privalomų drausti objektų sąrašą reikia įtraukti daugiau judėjimui skirtų neregistruotinų transporto priemonių. Įstatymo įsigaliojimui turi pritarti Vyriausybė ir Seimas, taip pat pasirašyti ir prezidentas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
