„Autorizuotuose Lietuvos „Volkswagen“ ir „Audi“ servisuose darbuotojams dažnai tenka susidurti su perdaryta išmetimo sistema – pašalinamos ekologinės sistemos. Neautorizuoti servisai neretai bando eliminuoti dalis, reikalaujančias brangaus remonto. Vėliau mechanikams sunku net atsekti, kas buvo perdaryta. Dar vienas bandymas sumažinti kaštus – įdedamos kitų automobilių naudotos dalys. Yra ir panašių dalių, tačiau daug elektrinių mazgų tik iš išorės atrodo vienodi, bet iš tikrųjų yra labai skirtingi“, – komentuoja „Moller Auto“ atstovaujamų „Volkswagen“ ir „Audi“ servisų atstovai.
Po apsilankymų vadinamuosiuose „garažiukuose“ autorizuotų servisų darbuotojams tenka remontuoti elektros grandines ir valdymo blokus, taip pat variklius ir pavarų dėžes.
„Dažniausiai oficialius servisus aplenkia automobilių su vidaus degimo varikliais savininkai, ši tendencija kol kas negalioja elektromobilių vairuotojams“, – pastebi ekspertai.
Lietuvoje – „garažiukų“ tinklas plačiausias
Palyginti su kitomis Baltijos šalimis Lietuvoje daugiausiai naudojamasi neautorizuotais servisais, mat jų tinklas čia yra pats didžiausias. Tokio plataus tinklo neturi Latvija ir juolab Estija.
„Istoriškai susiklostė, kad automobilizmo verslas anksčiausiai prasidėjo ir labiausiai išsiplėtė Lietuvoje. Tam tikruose neautorizuotuose servisuose dirba tikrai labai profesionalūs technikai ar mechanikai, o kartais ir diagnostikai, tačiau jie neturi tokių pačių galimybių bei instrukcijų kaip oficialių servisų darbuotojai“, – sako servisų atstovai.
Vienas esminių skirtumų tarp autorizuotų servisų ir „garažiukų“ – pirmuosiuose laikomasi visų įstatymų, atliekos rūšiuojamos ir utilizuojamos tinkamai. Tuo tarpu neautorizuotose centruose to nėra – tokiu būdu sumažinami remonto kaštai, tačiau padaroma žalai aplinkosaugai.
„Reikėtų nepamiršti ir 2 metų garantijos originalioms detalėms, kurią suteikia autorizuotas servisas. O kur dar mobilumo garantija – pagalba neužvedant automobilio, degalų privežimas, padangos pripūtimas, iki kito techninio aptarnavimo suteikiamas nemokamas automobilio transportavimas gedimo atveju. Tuo metu paslaugos neautorizuotose centruose apsiriboja filtrų, detalių ar tepalų keitimą, o išriedėjus iš tokio serviso – jokių garantijų“, – aiškina ekspertai.
Dirbtiniai išpučiamos kainos
Visi autorizuoti centrai tam tikros paslaugos kainą skaičiuoja pagal gamintojo numatytą normą. Jei užtrunkama 5 val., o gamintojo nurodyta 4 val. – klientas moka tik už 4 val.
„Tuo tarpu visi neautorizuoti centrai traktuoja, kad jų valandinis įkainis yra mažesnis, todėl jie neretai išpučia kainą pasakydami klientui, kad remontas, pavyzdžiui, užtruko 10 val. Rezultatas – klientas už paslaugą sumoka daugiau tokiame servise nei autorizuotame“, – tikina „Volkswagen“ ir „Audi“ servisų atstovai.
Jie tęsia sakydami, kad priežastis vykti į neoficialų servisą yra būtent kaina, todėl paradoksalu, kai tokių servisų „remontą“ tenka tvarkyti autorizuotoms atstovybėms ir galiausiai už viską sumokėti dvigubai, kadangi klientui tenka susimokėti du kartus: vieną kartą už netinkamą darbą „garažiuke“, o vėliau – už šių klaidų taisymą autorizuotame centre.
„Kas dar skatina vykti į neautorizuotus servisus? Nežinojimas, kas yra originali detalė ir kuo ji skiriasi nuo ne originalios. Taip pat žinių trūkumas, kokios priežiūros reikia automobiliui, kad būtų išvengta didesnių nuostolių ateityje ar net nelaimių“, – kalba ekspertai.
Dirba kaip išmano
Dažnu atveju neautorizuoti centrai dirba su skirtingų markių automobiliais, nors automobiliai skiriasi vieni nuo kitų tiek technologine, tiek sandaros prasme. Ne kiekvienas meistras gali vieną dieną remontuoti „Volkswagen“, o kitą – „Peugeot“. Dėl to ir atsiranda tam tikros klaidos.
„Gal netinkama jėga priveržti varžtai, gal dėl netinkamos remonto eigos ar aprašymo neturėjimo sugadinamos aplinkui esančios detalės. Pvz., reikia pakeisti rato guolį, o sugadinamas ABS daviklis, reikia pakeisti lemputę salone – sulaužoma apdaila. Per nežinojimą pridaroma klaidų. Gamintojų aprašymus turinčios autorizuotos atstovybės klaidų išvengia, o klientas greičiau atgauna automobilį“, – pažymi servisų atstovai.
Jie reziumuoja sakydami, kad neoficialių servisų darbuotojai linkę remontuoti savo nuožiūra, kai autorizuotos atstovybės dirba griežtai pagal gamintojo aprašą.
„Dėl aprašo neturėjimo ir kyla pavojai. Gali automobilyje varžtas atsisukti. Kiekvienas laidas, ypač elektromobilyje, yra itin svarbus, jų kirpti ar sujungti bet kaip negalima. Gal staiga nieko nenutiks, bet po to ten atsiras korozija, kuri gali sukelti gaisrą. Dar baisiau, kai užsiuvamos ir atgal sudedamos sprogusios saugos pagalvės, nors visi gamintojai nurodo jas išmesti. Tada ir atsiranda istorijos apie automobilius, kuriuose pagalvės nesuveikė avarijos metu“, – pasakoja ekspertai.
Pagal automobilio ridą gamintojo aprašyme sužymėta, kokius transporto priemonės mazgus patikrinti techninės apžiūros metu.
„Kartais būna net 30 punktų – patikrink, išvalyk, sutepk. Pavyzdžiui, jeigu mechanikas nepravalo stoglangio drenažo patikros metu, kaupiasi ir bėga vanduo, kuris galiausiai užpila elektronikos blokus. Vairuotojas tikrai pats nežino, kad tai iš viso reikia daryti. Paprasta, bet to nepadarius, nuostoliai labai dideli. Po to būna labai sunku atsekti įvykių seką, kodėl įvyko toks gedimas“, – pavyzdį įvardija servisų atstovai.
Anot jų, kiekvienas automobilio savininkas savarankiškai gali pasitikrinti nebent alyvos lygį, prisipūsti ar pasikeisti padangą. Daugiau nieko daryti nerekomenduotina, ypač elektromobilių savininkams. To priežastis – automobiliuose augančios elektronikos kiekis.
