Vilkiku į Estiją važinėjantis Eugenijus piktinasi, kad pačiam ir jo kolegoms Panevėžys paspendė savotiškus spąstus. Ant jo, kryptimi Vilnius–Kaunas atvažiuojantys tolimųjų reisų vairuotojai, žinodami apie Panevėžio aplinkkelyje eismą ilgam stabdančius remonto darbus, kelią trumpina sukdami į miestą. Tačiau iki jo centro telikus porai kilometrų, ties Pažagienių gyvenviete jiems prieš akis išnyra į miestą įvažiuoti draudžiantis ženklas.

Pasak Eugenijaus, ne vienam jo kolegai teko degalinėje, jau miesto zonoje už Pažagienių, apsukti didelių gabaritų mašiną ir vėl riedėti penkis šešis kilometrus atgal – iki išvažiavimo į aplinkkelį.

„Aš apsisukau, gal ir kitas vilkikas apsisuks, bet kiek atsiras tokių, kurie tiek nesivargins ir rizikuos važiuoti per miestą. Tokie draudimai tiesiog juokingi. Kelio ženklą reikėjo statyti ne prie miesto, o ties Šilagaliu, prieš įvažiavimą į aplinkkelį“, – piktinasi vairuotojas ir tvirtina nuo praėjusio penktadienio, kai įsigaliojo laikinieji draudimai, Panevėžyje matęs ne vieną sunkiasvorę tranzitinę transporto priemonę.

„Tegul man nepasakoja, kad automobilvežis su estiškais ar vilkikas su lenkiškais numeriais yra aptarnaujantis transportas, turintis teisę važiuoti per miestą“, – sako Eugenijus.

Pasigenda kontrolės

Draudimai tranzitiniams vilkikams įvažiuoti į miestus – ne naujiena jų vairuotojams. Visgi, patikina Eugenijus, kelio ženklus pasivarginama sustatyti taip, kad tokių problemų, kaip kad Panevėžyje, neiškiltų.

„Latvijoje tokiam transportui draudžiama įvažiuoti į Daugpilį. Bet ten draudžiamieji ženklai stovi toliau nuo miesto – važiuoji ir žinai, kad turėsi sukti į aplinkkelį“, – pasakojo „Sekundei“ patyręs vairuotojas.

Kad net įsigaliojus draudimui Panevėžyje netyla vilkikų gausmas, tvirtina ir jo išvarginti miestiečiai.

„Šunys loja – karanavas eina“, – numoja ranka Aukštaičių gatvėje gyvenantis panevėžietis verslininkas.

Anot jo, nors šiomis dienomis vilkikų po langais pravažiuoja mažiau, tačiau ne tiek, kiek turėtų, jei būtų paisoma draudimo.

Aukštaičių gatvės gyventoją piktina ir dar šis tas: Savivaldybė esą bent rodo pastangas apsaugoti miestą nuo kolonomis lekiančio sunkiasvorio transporto, o štai policija žiūri į tai pro pirštus.

„Galima prirašyti kiek nori draudimų – jie nieko verti, jei nėra, kas kontroliuoja, – rėžia verslininkas. – Remontuojamoje Ramygalos gatvėje irgi pastatė ženklą, draudžiantį statyti automobilius, o kas iš to? Kelininkų gaila, dirba žmonės susispaudę, o mašinų kaip buvo pririkiuota, taip ir yra. Negi policija šito nemato? Jei vieno kito vilkiko važtaraštį patikrintų, nebeliktų per miestą sukančių gudruolių.“

Ne miesto zona

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna sutinka: draudžiamieji kelio ženklai turi stovėti ne iki miesto centro likus kilometrui ar dviem. Ir patikino, kad jau pirmadienį buvo surašytas ir išsiųstas raštas Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl tranzitiniam transportui draudžiamųjų kelio ženklų, vilkikus nukreipiančių į Panevėžio aplinkkelį.

„Savivaldybė turi teisę kelio ženklus statyti tik miesto teritorijoje, o prie posūkio į aplinkkelį – Kelių direkcijos zona. Jai nusiųstas prašymas pastatyti papildomus kelio ženklus, iš toliau įspėjančius atvažiuojančių vilkikų vairuotojus“, – aiškino pavaduotojas.

Tranzitiniams vilkikams kelią į Panevėžį užkertantys ženklai jau sustatyti prie visų įvažiavimų į miestą.

Nuo Kupiškio pusės transportas nukreipiamas Paliūniškio gatve į Smėlynės gatvę. Prieš porą dienų toks ženklas atsirado ir žiedinėje sankryžoje Ūtos kaime. Pagal parengtą laikino sunkiasvorio transporto eismo organizavimo schemą, tranzitiniam transportui draudžiama vykti per Panevėžį kryptimis Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, Ryga–Pasvalys–Panevėžys ir Vilnius–Panevėžys. Vilkikai nukreipiami į jau pusmetį remontuojamą „Via Balticos“ aplinkkelį. Draudimas galios iki spalio 1-osios.

Tokių priemonių prireikė saugant šiais metais išasfaltuotas miesto gatves. Pastebėta, jog nuo kaitros ir dėl aplinkkelio remonto gerokai išaugusių automobilių, ypač krovininių, srautų ėmė deformuotis karštojo regeneravimo būdu atnaujinta kelio danga.

Policija negaudo

Į miestą įvažiuoti laikinai draudžiama tik tranzitiniams transportui – aptarnaujančios sunkiasvorės mašinos įleidžiamos. Visgi pasirinkimas, sukti per miestą ar gaišti laiką laukiant eilėse prie šviesoforo remontuojamame aplinkkelyje, – vilkikų vairuotojų sąžinės reikalas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Rasa Meištė „Sekundei“ teigė, kad patruliai prie vilkikams draudžiamų kelių specialiai nebudi. Reaguojama, jei gaunamas pranešimas apie pažeidimą.

„Skundų dėl mieste važiuojančio sunkiasvorio transporto tikrai sulaukiame“, – pripažino policijos atstovė.

Tačiau nuo rugpjūčio 10-osios dar nenubaustas nė vienas Savivaldybės draudimą pažeidęs vairuotojas. Informacija apie apribojimų nepaisančius vilkikus pasiekia ir miesto Savivaldybę. Nors jos darbuotojai iš anksto prognozavo, kad ne visi vairuotojai bus supratingi ir liks rizikuojančių kirsti trumpesnį kelią, aplenkiant remontuojamą aplinkkelį, sugaudyti kiekvieno pažeidėjo, Savivaldybės atstovų nuomone, neįmanoma.

Deformuos ir aukštakulniai

Panevėžio aplinkkelį remontuojantys kelininkai ironizuoja, esą Panevėžyje drausti reikėjo ne tik sunkiųjų, bet ir lengvųjų automobilių, dviračių eismą ir net aukštakulnius moterų batelius. Kalta esą pati „atsinaujinimo“ metodika.

„Daugelis miesto gatvių tokios būklės, kad joms reikalingas kapitalinis remontas, – neabejoja bendrovės „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Šių gatvių šeimininkai – Savivaldybė – didelės apkrovos magistralinėms gatvėms atnaujinti parinko paprastojo remonto būdą – karštąjį regeneravimą. Jis išlygina viršutinį dangos sluoksnį, bet susilpnina apatinį, atliekantį laikančiojo sluoksnio funkciją. Tokios technologijos, dėl jos neefektyvumo, kitos Baltijos šalys jau atsisakė. Pavyzdžiui, kaimynai latviai tą padarė dar prieš ketverius metus.“

Dviejų technologijų efektyvumui palyginti, V. Puidoko nuomone, pakanka įvertinti Nemuno gatvės ties miesto arena technines charakteristikas. Viena gatvės pusė atnaujinta 2012-aisiais naudojant įprastas metodikas, paklojant dvisluoksnę dangą, kuri tarnauja jau šešerius metus. Kita pusė atnaujinta pernai, naudojant „Remix“ technologiją.

Būtent karštojo regeneravimo būdu, V. Puidoko teigimu, atnaujintoje gatvės pusėje jau susidarė provėžos ir be papildomų eismo srautų iš aplinkkelio.

Užtat pigiau

Karštojo regeneravimo būdas trejų metų projektui įgyvendinti pasirinktas kaip pigesnis. „Remix“ technologija suremontuoto kvadratinio metro kaina su PVM konkrečiame konkurse siekė 9,18 euro. Kitų pasiūlymų – iki 15 eurų už kvadratinį metrą.

Savivaldybės vadovai tikina, kad pasirinktas toks remonto metodas – vienintelė išeitis suremontuoti kuo daugiau nudėvėtų miesto gatvių. Rekonstruojant jas kitaip būtų buvę įmanoma sutvarkyti tik apie 2 km kelio dangos vietoje dabar perasfaltuotų 20 km.

O dėl dar šįmet išlietoje asfalto dangoje jau atsiradusių provėžų Savivaldybė linkusi kaltinti išskirtinai karštą vasarą ir automobilius tose pačiose gatvių vietose statyti pamėgusius gyventojus.

Našta kelininkams

Panevėžio savivaldybės bandymas apsaugoti miestą nuo pravažiuojančių vilkikų nenaudingas ne tik skubantiems jų vairuotojams, bet ir aplinkkelį remontuojantiems kelininkams.

Jie nė neslepia, jog draudimas sunkiajam transportui važiuoti miesto gatvėmis neišvengiamai taps našta.

Aplinkkelio pirmojo etapo rekonstrukcijos darbai, apimantys atkarpą nuo Šilagalio sankryžos iki Šiaulių kelio, jau eina į pabaigą, ir padidėjęs transporto srautas apkraus šį kelią.

Dar sudėtingesnė situacija prognozuojama aplinkkelio dalyje nuo Šiaulių kelio iki Pasvalio kelio. Dėl vykdomų remonto darbų kelionė šioje aplinkkelio dalyje jau dabar pailgėjo mažiausiai 20 minučių.

„Eismo intensyvumas Panevėžio aplinkkeliu atskiruose jo ruožuose siekia nuo 6 iki 10 tūkstančių automobilių per parą“, – eismo situaciją aplink Panevėžį apibūdino „Panevėžio kelių“ vadovas V. Puidokas.