Variklių gamą sudarė 1.7 ir 1.9 l (66, 83 ir 97 AG) benzininiai agregatai, kurie buvo montuojami ir pirmtake. 1973 m. pasirodė ir dyzelinis variklis. „Rekord 2100 D“ – pirmasis „Opel“ keleivinis automobilis su dyzeliniu keturių cilindrų 2.1 l, 60 AG varikliu.
1972 m. pavasarį rinkoje buvo pristatyta sportiška ir prabangesnė „Rekord“ modelio „sesuo” – „Commodore“. Šio modelio versijos buvo siūlomos tik kaip sedanai ir kupė su galingais 6 cilindrų varikliais. Standartinė šio modelio versija su 2.5 l varikliu išvystė 115 AG, o GS versija – 130 AG. 1972 m. rugsėjį pasirodė prabangiausia versija „Commodore GS/E“, kuriame buvo montuojamas 2.8 l, 160 AG variklis su degalų įpurškimo sistema.
GS/E variklis buvo „pasiskolintas“ iš „Diplomat“ ir „Admiral“ modelių. Šis automobilis užpildė spragą tarp vidutinės ir aukščiausios, prabangios klasės automobilių. Kaip ir paprastesnieji „broliai“, „Rekord D“ bei „Commodore B“, prabangusis GS/E modelis su šiuo varikliu buvo itin populiarus: iki gamybos pabaigos 1977 m., įvairių modifikacijų „Rekord“ buvo parduota daugiau kaip 12 mln. automobilių.
Naujoji karta
„Rekord D” turėjo pateisinti daug vilčių: 1966 m. išleistas jo pirmtakas buvo pirmasis „Opel” vidutinės klasės automobilis, peržengęs milijoninę pardavimų ribą – buvo nupirkta net 1,2 mln. vnt. Dar 150 tūkst. pirkėjų įsigijo prabangias „Commodore A“ modifikacijas.
Po pusketvirtų tyrimų ir produkto vystymo metų, 1972-ųjų sausį pristatytas naujos kartos „Rekord“.
Priešingai nei „Rekord C“ ir jo amerikietiškas įvaizdis – „coca-cola“ buteliuko formos kėbulas, išplatėjantis ties galiniu statramsčiu, naujasis modelis turėjo europietiškiems automobiliams būdingus bruožus.
Tikslios ir funkcionalios linijos, aptakios formos, dideli langai bei nuožulnus stogas suteikė šiuolaikišką išvaizdą.
Tęsiamos tradicijas europietiškomis formomis
Kaip ir pirmtakas, naujos kartos „Rekord“ siūlytas trijų versijų kėbulais: 2 – jų ar 4 – rių durų klasikinis nočbekas, sportiškas kupė ir universalas, kurį galima rinktis su 3 – mis ar 5 – iomis durimis. Įmonėms ar smulkiam verslui „Opel” pasiūlė 3 – jų durų komercinį automobilį be galinių šoninių stiklų, perdarytą iš tridurio universalo.
Kuriant automobilį konstruktoriai didžiulį dėmesį skyrė pasyviam saugumui: kėbulo šonų ir stogo konstrukcijos buvo specialiai sutvirtintos, kad galėtų užtikrinti tinkamą apsaugą šoninio susidūrimo metu ar automobiliui apsivertus. Kėbulo priekyje buvo naujai suprojektuotos specialios gniuždymo zonos, apsaugančios vairuotoją ir keleivius priekinio smūgio atveju.
Patobulinta važiuoklė, sukonstruota nepriklausoma priekinė pakaba, o galinė trijų svirčių pakaba nors ir labai panaši į pirmtako, buvo gerokai patobulinta. Su šio automobilio pristatymu buvo pakeistas ir visas „Opel“ koncerno šūkis – „Tęsiame tradicijas europietiškomis formomis“.
„Rekord D“ varikliai buvo senesniųjų ir gerai užsirekomendavusių variklių patobulintos versijos. Tai 4 cilindrų agregatai su paskirstymo velenu, sumontuotu variklio galvutėje. Tokie varikliai jau buvo sumontuoti į daugiau nei 2 mln. automobilių. Be to, pirkėjams pasiūlyti visiškai nauji varikliai – 1.7 l 66 AG ir galingesnis 83 AG bei 1.9 l 97 AG agregatai. Automobiliuose buvo montuojamos keturių laipsnių mechaninės pavarų dėžės. Versijoms su 83 ir 97 AG varikliais, buvo galima užsisakyti ir „Opel“ 3 laipsnių automatinę pavarų dėžę.
Visi „Rekord” modeliai išskyrus komercines versijas ir modelius su silpniausiais 66 AG varikliais, galėjo būti užsakomi su sportiškos įrangos komplektacija „Sprint“, į kurią įėjo juodos matinės spalvos radiatoriaus aušinimo grotelės, prietaisų skydelis su tachometru rodančiu variklio apsukas, voltmetras ir variklio tepalo slėgio matuoklis. Šiai komplektacijai priklausė ir sportiškas vairaratis, saugos diržai, dujiniai amortizatoriai bei 185/70 SR 14 dydžio padangos. Sedanas ir penkiaduris universalas buvo parduodami ir prabangių („luxury“) versijų. Aukščiausios klasės komplektacija „L“ montuota į visas „Rekord Coupe“ versijas kaip standartinė įranga.
1972–ųjų rugsėjį „Opel” pristatė premjerą: po daugiau nei 70 automobilių gamybos metų tais metais rinkoje debiutavo pirmoji dyzelinė keleiviams skirta lengvojo automobilio versija šio gamintojo gamoje. Pirmasis dyzelinis variklis 1972 m. buvo montuojamas į „Opel GT“. Keturių cilindrų dyzelinis 95 AG variklis su turbina, montuotas į „Opel GT“, pelnė 20 įvairių tarptautinių ir pasaulinių apdovanojimų.
Dyzelinis „Rekord“ variklis išvystė kiek mažiau – 60 AG, o degalų sąnaudos 100 km vidutiniškai sudarė 8,7 l/100 km, tiems laikams tai buvo labai ekonomiškas variantas. Juo labiau, kad maksimalus tokio automobilio greitis siekė 135 km/val. „Rekord 2100 D“ buvo lengvai atpažįstamas iš viduryje išgaubto variklio dangčio. Šių automobilių dyzeliniai varikliai buvo net galingesni bei panašaus darbinio tūrio benzininiai, nes juose skirstomasis velenas buvo montuojamas virš variklio, kurio galvutė buvo gerokai modifikuota.
„Opel Commodore”: automobilis, kuris neatsiranda kiekvienais metais
Netrukus po „Rekord D” debiuto, 1972–ųjų kovą, modelių gretas praplėtė prabangesnė versija „Commodore B”. Vidutinio dydžio automobilis užpildė spragą tarp „Rekord” ir aukščiausios klasės automobilių „Admiral” bei „Diplomat”. Kėbulas stilistiškai buvo labai panašus į „Rekord“, bet į „Commodore B“ montuota daugiau prabangos įrangos ir jie pardavinėti tik su galingesniais 6 cilindrų varikliais. 2.5 l S versijose variklis išvysto 115 AG., o kiek galingesnė „Commodore GS“ – 130 AG.
Vėliau į patobulintą GS versiją montuotas 2.8 l 142 AG variklis su dvigubu karbiuratoriumi. 1972 m. rugsėjį, buvo pristatytas „Commodore“ šeimos flagmanas: galingiausia 160 AG GS/E versija. Elektroninė degalų įpurškimo sistema užtikrino efektyvų 2.8 l litro variklio darbą. Kupė išvystė net 200 km/val. maksimalų greitį, o keturių durų sedanas – 195 km/val. Priekyje „Commodore GS/S“ buvo montuojamas neįprastas oro aptakas, kuris „Opel“ konstruktorių buvo sukurtas ir išbandytas vėjo tunelyje. Tuo metu „Opel“ skelbė: GS/E skirtas galingų kelioninių automobilių gerbėjams, kurie ilgus maršrutus mėgsta įveikti didesniu greičiu, todėl vertina optimalų valdymą ir važiavimo komfortą.“
„Commodore GS/E” pasižymėjo ir automobilių lenktynėse. 1973 m. naujas talentingas lenktynininkas Walteris Röhrlis bei jo šturmanas Jochenas Bergeris puikiai pasirodė atstovaudami „Opel” Monte Karlo ralyje. Sportininkai registravosi standartinių automobilių klasėje, tačiau buvo perkelti į nestandartinių automobilių klasę, kurioje karaliavo specialiai lenktynėms gaminti automobiliai. Šis nesusipratimas įvyko dėl to, kad „Irmscher“ kompanijoje sukurtą „Commodore GS/E“ kupė tiuningo paketą teisėjai palaikė nestandartiniu kėbulu ir perkėlė sportininkus į galingiausią klasę.
Užtat kasdieniame gyvenime „Opel“ kompanijos duetas („Rekord“ ir „Commodore“) kasdien šventė pergales. Likus vieneriems metams iki modelio pakeitimo, buvo peržengta milijoninio parduoto automobilio riba. Ankstyvą 1976–ųjų rugsėjį nuo surinkimo linijos nuriedėjo milijoninis, auksinis „Rekord“ sedanas.
Besirengiant šiam jubiliejui, buvo išleistas riboto kiekio, specialus „Millionär“ modelis su aukščiausios kokybės „Berlina“ apdaila, 2.0 l 100 AG galingu S varikliu, kuris buvo siūlomas jau nuo 1975 m. rugsėjo. Iki 1977 m. rugsėjo, kai buvo pagamintas paskutinis šios kartos „Rekord“ automobilis, pro gamyklos vartus išriedėjo 1 mln. 128 196 „D“ kartos „Rekord“ modelių ir 140 827 vienetų „Commodore B“.
