aA
Europos Komisija (EK) užsimojo iš peties kovoti su klimato kaitą skatinančiais faktoriais. Siekiama, kad jau iki šio dešimtmečio pabaigos Senojo žemyno šalys pasiektų pažangos rodiklių, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas sumažėtų bent 55 proc., palyginti su 1990 m. Daug dėmesio tenka transporto sektoriui, kuris išmeta apie trečdalį ŠESD. Į šią sritį orientuoti pokyčiai jau netrukus smarkiai koreguos kiekvienos Europos Sąjungos (ES) šalies, tarp jų – ir Lietuvos, lengvųjų ir sunkiųjų automobilių parkus.
Naujasis transporto pasaulis: Lietuvos laukia neišvengiami pokyčiai
© Įmonės archyvas

Nors transformacijos periodai dažniausiai nevyksta be didesnio nerimo, transporto specialistas ramina: pasikeitimai neįvyks per dieną, o kai kurie įžvalgioms valstybėms bus netgi labai naudingi. Daugiau nei du dešimtmečius alternatyviais degalais varomą komercinį transportą vystančios bendrovės „Iveco“ prekės ženklo Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis pažymi, kad Lietuva šia situacija gali pasinaudoti fundamentaliems pokyčiams.

„Lietuvos komercinio ir visuomeninio transporto sektoriui tai yra puiki galimybė persiorientuoti naudoti gerokai ekologiškesnius degalus bei nelaukti, kol bus išeikvotas pereinamojo etapo laikas ir teks sumokėti už taršą, kadangi viešojoje politikų diskusijoje ženklų jau matyti, sakoma pranešime. Svarbu, kad pokyčiams dabar itin tinkamas laikas ne tik dėl bendros žemyno politikos, bet ir žaliosioms iniciatyvoms numatomo finansavimo per specialiuosius fondus“, – perspėja E. Jakubonis.

Įspėjimo skambutis Lietuvai

Daugiau ženklų rodo, kad pokyčiai Lietuvoje – neišvengiami. Be raginimų neįsileisti taršių automobilių į didmiesčių centrus, planai sparčiau elektrifikuoti visuomeninį transportą gula į teisės aktus. Dar vienas garsus įspėjamasis skambutis nuskambėjo gegužės viduryje. Nusprendusi griežčiau kovoti su CO2 tarša EK paskelbė planuojanti į ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą įtraukti ir logistikos bei statybos sektorius, kuriems priklausančios bendrovės taip pat būtų įpareigotos sumokėti už į aplinką leidžiamą anglies dvideginį.

Šiuo metu ATL prekybos sistema apima energetikos, aviacijos ar pramonės įmones, kurios naudoja CO2 išskiriančius galingesnius nei 20 MW įrenginius. Jos turi apsirūpinti reikalingu ATL kiekiu, kad ekvivalentiškai sumokėtų už išskiriamą CO2.

Dalį ATL Europos Sąjunga skiria nemokamai, tačiau šis skaičius kasmet mažinamas ir 2023 metais turėtų pasiekti nulį. Pritrūkusios ATL bendrovės perka vadinamojoje biržoje arba iš kitų gamintojų, kuriems nereikalingas visas nemokamas kiekis. Skaičiuojama, kad įpareigojus apsirūpinti taršos leidimais kasmet kelių transporto bei statybų bendrovės sumokėtų po 40 mlrd. Eur.

Lietuvai šis sprendimas gali uždegti aliarmo signalą: statistikos duomenimis, 2019 m. ATL prekybos sistemoje nedalyvaujantys mūsų šalies sektoriai neviršijo ŠESD kvotos, tačiau atskirai transporto sritis nebuvo pavyzdinga – nustatyta kvota (5,532 t CO2 ekv.) buvo viršyta apie 14 proc. (6,289 t CO2 ekv.).

Tai kompensavo geresni žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitų smulkesnių sektorių rodikliai, kadangi ES vertina bendrai. Tačiau akivaizdu, kad transportininkai vaikšto plonyčiu ledu – pasikeitus situacijai tektų pirkti perteklinės taršos kvotas iš pavyzdingesnių valstybių ar įmonių ir ši prabanga atsieitų dešimtis ar net šimtus milijonų eurų per metus, kadangi ATL kaina nuolat kinta ir pastaruoju metu nuosekliai brango.

„Patyrusios pramoninės Vakarų Europos valstybės šį klausimą sprendžia paprastai – jos dabar investuoja dešimtis milijonų eurų į ekologiškų gamtinių dujų (biometano) gamyklų statybą, kartu papildomai stimuliuoja žiedinę ekonomiką, kad vėliau netektų mokėti šimtus milijonų baudų. ES šalyse biometano gamyklų skaičius per paskutinius penkerius metus augo dvigubai ir jau viršijo 700“, – pastebi E. Jakubonis.

Efektyvus sprendimas

E. Jakubonio teigimu, suskystintu ar suslėgtu biometanu varomi sunkvežimiai iš esmės vieninteliai jau dabar efektyviai iš pagrindų sprendžia taršos ir vežėjų kaštų klausimus, nes teršia gerokai mažiau ir naudoja mažiau degalų.

Be to, suskystintos gamtinės biodujos pigesnės nei dyzelinas, o potencialios žaliavos dideliais kiekiais turi daugybė šalių, pavyzdžiui, biometanui gaminti tinkamos žemės ūkio, organinės namų ūkių ir pramonės atliekos, augalininkystės produkcijos likučiai ir nuotekos.

„Paprastas pavyzdys: ekologišku biometanu varomas vilkikas „Iveco S-Way NP 460“, palyginti su dyzeliniu analogu, į gamtą išmeta 95 proc. mažiau kietųjų dalelių, 90 proc. – azoto dioksido ir 95 proc. – CO2. Ir vienu degalų užpylimu gali nuvažiuoti 1600 km“, – lygina E. Jakubonis.

Vertindama Lietuvos galutinio nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą pernai EK pabrėžė, kad mūsų šalis planuoja efektyvinti transporto priemonių parką ir transporto sistemą, naudoti daugiau alternatyviųjų degalų (įskaitant suskystintas gamtines dujas ir biometaną), diegti inovacines transporto technologijas, elektrifikuoti geležinkelius ir apmokestinti pagal principą „teršėjas moka“.

Taip pat išskirti planai remti suskystintų gamtinių dujų naudojimą kelių ir jūrų transportui, finansinė parama naudoti biometaną kaip transporto degalus, prievolę įmaišyti biometaną į degalus ir plėsti biometano infrastruktūrą. E. Jakubonis pažymi, kad šių išvadų akivaizdoje Finansų ministerijos balandį pristatytame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta nukreipti 51 mln. eurų alternatyviųjų degalų – biodegalų, biometano ir vandenilio – gamybai skatinti.

Skaičiai rodo: degalų rinkoje reikės proveržio

Alternatyviųjų degalų plėtra Lietuvai svarbi ir dėl 2018 metais EK paskelbtos antros kartos Atsinaujinančios energijos direktyvos (AEDII), taikomos visose ES šalyse.

Jos tikslas – didinti visų rūšių iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos energijos kiekį. Pavyzdžiui, kelių ir geležinkelių transporte iki 2030 metų 14 proc. naudojamų degalų turėtų būti pagaminta naudojant tokią energiją.

Atitinkamai Lietuvoje kovą priimtas svarbus transporto sektoriui Alternatyviųjų degalų įstatymas, kuriame apibrėžta, kad degalais prekiaujančioms įmonėms numatyti įpareigojimai nuosekliai didinti parduotų degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių dalį. Ji pamažu turės sudaryti vis didesnę bendros vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, kuri iki 2030 metų turės pasiekti 16,8 proc.

Įstatyme taip pat numatyta, kad biodujos arba nebiologiniai dujiniai degalai iš atsinaujinančios energijos iki 2030 metų taip pat turės pasiekti 16,8 proc. vertę. Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, atsinaujinančių energijos išteklių dalis 2019 metais galutiniame Lietuvos transporto sektoriaus energijos suvartojime sudarė tik 4,04 proc.

„Be dabartinio kelių transporto parko, koks jis bebūtų, gyventi įprasto gyvenimo negalėtume. Tačiau realūs skaičiai rodo, kad pokyčiai Lietuvos keliuose – neišvengiami. Matyti aiškiai suformuluoti ES tikslai ir aiškėjančios galimybės juos pasiekti, tad, manau, mūsų šaliai atsiveria galimybės, kurias tereikia protingai išnaudoti“, – pažymi E. Jakubonis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.5000

Vilniuje atnaujins dar tris gatves: atsiras nauji šaligatviai ir dviračių takai, bet kelias – susiaurės (25)

Pagal su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašytą sutartį bendrovė „ YIT Lietuva “ modernizuos...

Pritrūkę naujų automobilių, pirkėjai ėmė žvalgytis į naudotus: kainų šuolį pajuto ir lietuviai (2)

Dėl pandemijos kilusi pasaulinė žaliavų krizė privertė lėčiau suktis ir automobilių gamybos...

„Volkswagen“ Lietuvoje pradeda išankstinę „Multivan T7“ prekybą (1)

„ Volkswagen Commercial Vehicles “ Lietuvoje pradėjo išankstinę naujojo „Multivan T7“...

„Volvo Trucks“ vienai didžiausių logistikos įmonių pristatys 100 elektrinių sunkvežimių (4)

„ Volvo Trucks “ sulaukė rekordinio didžiausios Šiaurės Europoje laivininkystės ir sausumos...

Naujasis „Lexus ES 300h“ Lietuvos kelius pasieks ateinantį mėnesį

Jau kitą mėnesį Lietuvos keliuose pasirodys naujasis „ Lexus ES “, galėsiantis pasiūlyti...

Top naujienos

Migrantas šaukiasi pagalbos: tėvynėje turėjo viską, o dabar bijo mirti Lietuvoje (285)

Pierras Mbocko pasakoja Kamerūne turėjęs viską: butą, automobilį, mylimą darbą, nuosavą...

Dabar jau aišku: Jungtinė Karalystė dėl COVID-19 padarė lemtingą klaidą

Boriso Johnsono vadovaujama Jungtinės Karalystės vyriausybė ankstyvajame koronaviruso...

Regionuose įsitvirtinusios krautuvės išgelbėjo kitas įmonės veiklas: Šakiuose konkurentų beveik nebeliko (64)

Šakių mieste veikiančiai cukrainei „Laimei“ per pandemiją nebeliko konkurentų. Šiai...

Astrauskaitės mitingas Vilniuje dalyvių gausa nepasižymėjo: susirinko per 150 žmonių 2 asmenys sulaikyti

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje,...

Andriulis antivakserių nesigailėtų, net jei tai būtų giminės: jie neturėtų būti gydomi ligoninėse

„Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ dalyvavęs viešojoje erdvėje gerai žinomas...

Klaipėdos muitininkai sulaikė mikroautobusą, vežusį toną rusiškos degtinės (20)

Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai, patruliuodami kelyje Mažeikiai −...

Kada „Žalgiris“ atsidarys? (21)

„Prisiminę ankstesnius sezonus, turbūt ne tokio tikėjomės Kauno „Žalgirio“, kokį matome...

TS-LKD svarstymus vadina katastrofa: siūlo keisti mažiausiai keturis ministrus (516)

Vyriausybės reitingai stabilūs, bet ar tikrai tuo reikia džiaugtis? Naujausių reitingų...

Olimpinių čempionų psichologė įvardijo įprotį, kuris šiandien būtinas visoms lyderėms: ar jūs jį turite? (1)

Pandemija paskatino mus keisti požiūrį į daugelį dalykų. Vienas iš jų – sveikata: tiek...