Kaip liepos 6 d. teigė Vokietijos transporto ministerijos atstovas spaudai Ingo Strateris, pakanka, kad „Volkswagen“ sutvarkytų dyzelinius automobilius Vokietijoje taip, kad šie atitiktų jiems keliamus reikalavimus. Skaitomiausias vokiečių laikraštis „Bild“ savo ruožtu negailėjo automobilių gamintojai „Volkswagen“ kritikos, nes ši neišmokėjo kompensacijų į skandalą įveltiems 2,4 mln. automobilių savininkų Vokietijoje.
Maža to, nepasitenkinimas auga ir dėl „Volkswagen“ vadovo Matthiaso Muellerio nenoro mokėti kompensacijų visoje Europoje.
„Nėra priimtina, kad vyriausybė neprisiima jokių realių taršos skandalo padarinių ir leidžia imtis gudrybių ir apgaulių“, - pasipiktinimo neslėpė Žaliųjų partijos atstovas Vokietijos parlamente Oliveris Krischeris, vadovaujantis parlamentiniam tyrimų komitetui. „Būtina paaiškinti, kodėl įmonės Vokietijoje nemoka baudų. Nėra gerai ir tai, kad Europos vairuotojai vertinami prasčiau nei tie, kurie VW automobilius vairuoja Amerikoje“, – pridūrė jis.
Nors „Volkswagen“ kiekvienam į skandalą įvelto automobilio savininkui JAV įsipareigojo sumokėti iki 10 tūkst. JAV dolerių (9025 eurų) kompensaciją, o bendra šiam tikslui įgyvendinti skirta suma siekia net 15,3 mlrd. JAV dolerių (13,81 mlrd. eurų), Vokietijoje su šia automobilių gamintoja kalbamasi kur kas švelnesniu tonu.
Vokietija stipriai priklausoma nuo šios automobilių gamintojos, ypač daug įtakos „Volkswagen“ turi Žemutinei Saksonijai, kuri yra ir koncerno akcininkė. Ne ką mažesnė ir politinė „Volkswagen“ įtaka, padėjusi šiai automobilių gamybos milžinei užsitikrinti galimybę nebrangiai patobulinti į skandalą įtrauktus automobilius atnaujinant programinę įrangą ir kai kuriais atvejais sumontuojant papildomą mechanizmą.
Vietoje kompensacijų automobilių savininkai Vokietijoje gauna laišką, kuriame nurodytas laikas, kada jie turėtų atgabenti savo transporto priemonę į sutartą vietą korekcijoms. „Ar vartotojai Vokietijoje yra antrarūšiai?“ – piktinamasi laikraštyje „Bild“, o „Volkswagen“ atstovai atsisakė komentuoti susiklosčiusią situaciją daugiau nei apie tai pasisakė koncerno vadovas M. Muelleris.
Akivaizdžių skirtumų suvaldant krizę atsiranda dėl reikšmingų teisinio reglamentavimo skirtumų JAV ir Europos Sąjungos (ES) šalyse narėse. Pagrindinis vartotojams Europoje tenkantis nenaudingas aspektas – grupinių ieškinių teikimo praktikos trūkumas, turintis įtakos derybose.
Be to, Europoje nėra aiškiai reglamentuojamas draudimas naudoti išjungimo prietaisus – tam tikrą programinę įrangą, dėl kurios kilo visą pasaulį apėmęs skandalas. Tokią įrangą leidžiama naudoti, jei ji naudojama varikliui apsaugoti.
