„Trumpalaikė automobilių nuoma Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, prasidėjo nuo į šalį atvykstančių turistų poreikio išsinuomoti automobilį savarankiškoms kelionėms. Būtent dėl šios priežasties pirmieji automobilių nuomos punktai įsikūrė Vilniaus oro uoste, kur vos atvykę užsieniečiai galėdavo patogiai išsirinkti norimą transporto priemonę kelionėms šalies viduje“, – komentuoja prekės ženklo „Avis“ Trumpalaikės nuomos departamento vadovas Mantvydas Janeliūnas.

Pasak jo, tuo metu Lietuvoje nebuvo tokių galimybių lengvai įsigyti naujų automobilių, ypač didelė naujovė būdavo modeliai su oro kondicionieriumi, tačiau tokie automobiliai visiškai nestebino iš užsienio atvykstančių turistų.

„Mūsų trumpalaikės automobilių nuomos paslauga prasidėjo vos nuo šešių „Toyota Corolla“ bei „Volvo“ automobilių. Tuo metu automobiliai būdavo rezervuojami arba gyvai biure, arba pateikiant užsakymą faksu – nebuvo jokios internetinės sistemos, turėjome vos vieną mobilųjį telefoną. Po kelerių veiklos metų pasiūlėme ilgalaikę automobilių nuomos paslaugą ir verslui – tai buvo išvis negirdėtas dalykas, kad įmonės automobilius ne įsigytų, o nuomotųsi. Tad tarp pirmųjų verslo klientų buvo tarptautinės kompanijos, Lietuvoje turinčios savo filialus ar atstovybes. Tik vėliau ši paslauga prigijo ir tarp vietinių įmonių“, – prisimena M. Janeliūnas.

Automobilių nuomos atstovų paslaugų prireikdavo ir į užsienį keliaujantiems Lietuvos verslo atstovams – tuo metu ne visi turėdavo kreditines korteles, reikalingas išsinuomoti automobilį kitų šalių įmonės atstovybėse, tad Lietuvoje veikianti įmonė išrašydavo jiems reikalingas garantijas.

Vis labiau prigyja elektromobiliai

Per 30 metų pasikeitė ne tik automobiliai, bet ir vairuotojų poreikiai: įprastus benzininius ir dyzelinius modelius vis dažniau keičia hibridiniai arba elektra varomi automobiliai, vairuotojai nebenori vairuoti mechanines pavarų dėžes turinčių automobilių.

„Galima sakyti, kad perėjimas prie automatinės pavarų dėžės yra praktiškai įvykęs – iš 360 trumpalaikei nuomai skirtų automobilių šį sezoną turėjome tik 7 modelius su mechanine pavarų dėže. Ši tendencija įsitvirtina ir ilgalaikės nuomos paslaugų sektoriuje, nors pastarojo klientai labiausiai renkasi, kokius automobilius nori vairuoti – tai visiškai priklauso nuo verslo poreikių“, – pastebi „Avis“ Trumpalaikės nuomos departamento vadovas.

Pašnekovo teigimu, itin ryškiai įsitvirtina automobilių elektrifikavimas – klientai ne tik aktyviai domisi automobilių rinkos naujienomis, bet ir patys pageidauja vairuoti kuo naujesnius, mažiau aplinkai taršius modelius. Nuomai siūlomi elektra varomi „Tesla“ modeliai taip pat jau nebestebina – šie vis dažniau priskiriami vidutinės klasės elektromobiliams, rinkoje pasirodžius kur kas brangesniems „premium“ klasės modeliams.

„Keičiasi ir įmonių suvokimas tiek apie automobilių nuomą, tiek apie mobilumą. Vis dažniau įmonės automobilių parkas nuomojamas, o ne įsigyjamas, pasirenkat veiklos nuomos paslaugą, kai į mėnesio nuomos mokėjimą yra įskaičiuojami visi numatomam laikotarpiui ir ridai būtini eksploataciniai kaštai. Ši paslauga leidžia įmonėms sutelkti dėmesį į pagrindinę veiklą, negaištant laiko ir darbo kaštų automobilių valdymui ir priežiūrai“, – pabrėžia įmonės Ilgalaikės nuomos departamento vadovė Laura Tomkevičienė.

Pasak jos, tokį pasirinkimą nulemia ir paslaugos patogumas – išsinuomoto automobilio technine priežiūra, sezoniniu padangų keitimu ar remontu rūpinasi pats paslaugos teikėjas, prireikus suteikiamas ir pakaitinis automobilis, tad verslas gali daugiau dėmesio skirti savo tiesioginei veiklai.

„Manau, neišvengiamai judame tvarumo link – automobiliai turi būt naudojami efektyviai, o ne stovėti kiemuose ar automobilių stovėjimo aikštelėse, užimdami vietą. Tai, kaip tarp vartotojų prigijo automobilių dalijimasis, tik įrodo, kad visuomenė buvo pasiruošusi tokiam elgsenos pokyčiui – naudotis automobiliu tiek, kiek tuo metu yra reikalinga“, – sako L. Tomkevičienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją