Pasak Savivaldybės administracijos atstovo Arnoldo Bukelio, 2018 metais prasidėjęs eksperimentas, kuomet ties pėsčiųjų perėjomis pradėta įrenginėti horizontalųjį ženklinimą rombo formos simboliais, pasiteisino su kaupu. Lyginant 2016–2017 metus, kai tokio ženklinimo dar nebuvo, ir 2018–2019 metus, įdiegus papildomus simbolius, Kaune užfiksuotas 45,9 proc. mažesnis eismo įvykių skaičius ties pėsčiųjų perėjomis.
ELTA yra skelbusi Susisiekimo ministerijos priminimą, kad Kauno pasirinktas horizontaliajam ženklinimui rombo simbolis nėra reglamentuotas KET. Tačiau, anot šio miesto valdžios atstovų, jau kelis dešimtmečius jis naudojamas kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse kaip įspėjamasis simbolis. Viena tokių šalių – Japonija.
„Statistika ir skaičiai kalba patys už save. Niekas nepaneigs, kad būtent ši naujovė per keletą metų padėjo išgelbėti kauniečių gyvybes – galbūt ne vieną dešimtį jų. Žinome, jog kai kuriems valdžios atstovams tokia priemonė nepriimtina ir atrodo netinkama. Tačiau siūlau patraukti asmenines ambicijas į šalį. Kiekviena gyvybė yra brangi, ir mes nusiteikę už tai pakovoti“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kaune vairuotojus, artėjančius prie pėsčiųjų perėjų, pasitinka du ant kelio dangos išdažyti rombo formos simboliai. Pirmasis žymi 30 metrų atstumą iki perėjos. Tai atitinka stabdymo kelią, įskaitant vairuotojo reakcijos laiką, automobiliui važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Kitas, artimesnis „rombas“ reiškia, kad iki pėsčiųjų perėjos beliko 15 metrų. Tokios žymos praverčia ne vien transporto vairuotojams, bet ir pėstiesiems, nes žmonės gali iš tolo įvertinti, ar perėjos link artėjantis automobilis mažina greitį.
Kauno savivaldybė praneša, kad rombo formos ženklais jau prieš keletą metų domėjosi kitų Lietuvos savivaldybių atstovai. Kauniečių teigimu, įteisinus šį ženklą juo galėtų pradėti naudotis ir kiti šalies miestai.
„Šįmet Kauno gatvėse apskritai nė vienas žmogus nežuvo eismo įvykyje. Žinoma, tam įtakos turėjo įvestas karantinas, bet vadinamųjų rombų nauda mes taip pat neabejojame. Jeigu toks sprendimas gali prisidėti išsaugant žmonių gyvybes, esame nusiteikę pasistengti dėl jo įteisinimo“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, ši praktika yra patikrinta svetur ir sėkmingai veikia jau ne vieną dešimtmetį. Papildomas kelio ženklinimas padeda pėstiesiems bei vairuotojams uoliau vykdyti kelių eismo taisyklių reikalavimus, efektyviau užtikrina saugaus eismo organizavimą ir sumažina eismo įvykių skaičių.
