Voratinklis – vienas iš tokių pavyzdžių. Jo funkcionavimo ypatybės jau buvo panaudotos ne vienam gaminiui sukurti. Pavyzdžiui, tikimasi, dirbtinis voratinklis jau netrukus sukels revoliuciją tekstilės pramonėje, ir iš jo pagaminti rūbai bus ypač patogūs.
Eilė atėjo ir automobilių pramonei. Sekmadienį darbą baigusioje vienoje didžiausių ir svarbiausių pasaulyje automobilių parodų – tarptautiniame Paryžiaus autosalone kompanija „Lexus“ pristatė automobilio sėdynę, irgi sukurtą naudojant dirbtinį voratinklį.
„Premium“ klasės modelių gamintojai teigia, kad tokia sėdynė yra ir lengvesnė, ir patogesnė, ir saugesnė. „Lexus Kinetic Seat Concept“ pavadintos naujovės ypatybė – iš dirbtinio voratinklio pagamintos sėdynės pagalvės ir nugarėlė.
Spaudžiant žmogaus kūno masei voratinklis išsitempia, prisitaiko prie bet kokios figūros ir užtikrina reikalingas prilaikymo savybes. Pavyzdžiui, posūkiuose tokia medžiaga sumažina spaudimą žmogaus skeletui, o ilgų kelionių metu pašalina nuovargio, kurį kelia nuolatinis raumenų įsitempimas, simptomus.
Be to, sėdynės karkasas prie rėmo pritvirtintas taip, kad reikiamu momentu būtų paslankus – taip vairuotojui nereikia smarkiai sukinėti kaklo sankryžoje norint pažiūrėti į vieną ar kitą pusę.
Voratinklis sukurtas iš proteino, kurį gamina mikroorganizmai. Visa technologija – absoliučiai ekologiška.
Kada „voratinklinės“ sėdynės bus pradėtos montuoti automobiliuose, japonai kol kas neatskleidė.
Beje, adaptyvines sėdynes, tiesa, ne iš voratinklio, Paryžiaus autosalone pristatė ir „Citroen“ markė – jos demonstruojamo koncepcinio modelio „CXperience“ salone sumontuoti keturi kaušo formos krėslai užpildyti „protinga“ poliuretano puta, kuri taip pat prisitaiko prie bet kurio žmogaus figūros.
Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje panašiu principu pasižyminčią sėdynę pristatė sėdynių gamintojas „Lear“ – jo kūrinys prisitaiko prie vairuotojo kūno remdamasis įvairių biometrinių daviklių, matuojančių tiek fizinius žmogaus parametrus, tiek jo psichoemocinę būseną, teikiamais duomenimis.
