aA
Žinią apie neišvengiamai gresiantį automobilių taršos mokestį visuomenė pasitinka įvairiai. Vieni panikuoja, kiti piktinasi, tretiems vienodai šviečia. Tačiau pagalvojus, kaip visa tai veiks, lieka tik gūžčioti pečiais: ką galvojo tokią sistemą pasiūlę Aplinkos ministerijos atstovai? Ar jie nagrinėjo kitose šalyse sėkmingai veikiančias praktikas? Ar įvertino galimas rizikas Lietuvoje?
Automobilio taršos matavimas
Automobilio taršos matavimas
© DELFI / Rafael Achmedov

Planuojama įvesti mokestį, kurio dydį apibrėžtų automobilio CO2 emisija, tačiau mokestis būtų renkamas registruojant automobilį. Įsidėmėkite: ne eksploatuojant, o tik registruojant. Mokėsite ne už tai, kad teršiate, o už tai, kad registruojate transporto priemonę. Jau dabar skamba, kaip nesuderinta gitara.

Automobilio taršos mokestis turi padėti įvertinti taršą – kiek gramų CO2 išmetėte, už tiek ir proporcingai ir susimokėkite. Tą apskaičiuoti galimybės yra. Tačiau spalio 2 dieną pateiktas Aplinkos Ministerijos pasiūlymas yra visai ne apie tai.

Taršos mokesčio modelį konstravę asmenys nepagalvojo ne tik apie rizikas, bet ir apie tai, kaip visa tai palies Lietuvos ekonomiką, šalies automobilių rinką bei ar tai iš tiesų padės atsikratyti taršių automobilių.

Matas Buzelis
Matas Buzelis
© DELFI / Domantas Pipas

Pirmiausia, taršos mokestis turi būti periodiškas ir nesiejamas su registracija. Šiuo atveju, būtų mokama už tai, kaip dažnai keičiami automobiliai. O lietuviai juos keisti mėgsta. Aplinkos ministerijos pasiūlyta tvarka gali padaryti daugiau blogo nei gero. Pavyzdžiui, įšaldyti Lietuvoje registruotus senesnius automobilius. Jų savininkus tai įspraus į kampą, iš kurio išgelbės nebent naudotų automobilių pirkėjai iš kitų šalių.

Tikėtis, kad 1000 eurų kompensacijos už utilizuotą automobilį, perkant naujesnę mažataršę transporto priemonę išspręs visas problemas taip pat būtų labai naivu. Dauguma naudotų automobilių yra brangesni nei 1000 eurų kompensacija. O tikrai ne visų poreikius patenkins 1,2 litro benzininį variklį turintis 3 durų hečbekas, kuriam statesnis kalnas taps iššūkiu. Sakote, viešasis transportas? Gaila, tačiau tokios alternatyvos šalies regionuose gyvenantys žmonės neturi.

Jeigu iš tiesų pasiūlyta tvarka įsigalios sausio 1-ąją, naudotų automobilių rinkoje turėtų įvykti sujudimas. Netolimoje ateityje transporto priemonę planuojantys taršių automobilių vairuotojai skubės parduoti savo transporto priemones, kad šias galėtų lengviau nusipirkti naujieji savininkai prieš privalėdami papildomai sumokėti už taršą, kurią Aplinkos ministerija apibrėžia arba CO2 emisija, arba variklio galingumo, automobilio svorio ir nežinia kaip parinktų koeficientų sandauga. CO2 emisijos atitikmens skaičiuoklės formulėje net nefigūruoja toks svarbus kintamasis, kaip automobilio amžius. Kur tai matyta?

Iki Naujųjų metų nesuspėję parduoti labiau teršiančių automobilių, vairuotojai taps savo transporto priemonių įkaitais, nors už jų taršą patys mokėti neturės. Kodėl įkaitais? Jeigu kelių tūkstančių eurų vertės automobilis nuo sausio 1 dienos bus apmokestintas 500 eurų ar net didesne suma, tikėtina, kad stipriai susitrauks potencialių pirkėjų ratas. O pusvelčiui tvarkingo automobilio parduoti niekas nenorės. Tuo labiau – utilizuoti.

Štai toks ir yra Aplinkos ministerijos pasiūlymas: terškite kiek norite, o jeigu nenorite teršti – sėkmės parduodant savo automobilį. Ir jeigu visgi Vyriausybės svarstyme tokiai taršos mokesčio strategijai bus uždegta žalia šviesa, sąžiningai dirbantiems naudotų automobilių perpardavėjams tai bus tikras verslo saulėlydis. Tuo tarpu, iš kitų šalių automobilius įvežantys asmenys, slepiantys mokesčius ir praktikuojantys užsienietiškų pirkimo-pardavimo sutarčių arba kauferių modelį, tikriausiai įkvėps ir kitus elgtis taip pat.

Taršos mokestis turi būti mokamas periodiškai ir ne pagal horoskopų kūrėjų sugalvotas formules, o pagal tai, kiek konkretus automobilis priteršė. Savaime suprantama, jog atoveiksmis rinkoje bus bet kuriuo atveju. Bet juk reikia ne tik įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Reikia ir surinkti biudžetą, kuris leistų skatinti prekybą kuo naujesniais automobiliais, ir nepaversti šalies autoparko dar didesne netvarka, nei yra dabar. Taip pat ne mažiau svarbu, jog tai nesugriautų Lietuvoje įsibėgėjusių automobilių verslų.

Šio teksto autorius yra transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas. Šis tekstas yra subjektyvi autoriaus nuomonė ir nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(194 žmonės įvertino)
4.3454

Kelininkai: dėl snygio visoje Lietuvoje eismo sąlygos sudėtingos (16)

Penktadienio rytą visoje Lietuvoje dėl buvusio arba dėl besitęsiančio snygio eismo sąlygos yra...

Vagystės iš automobilių: draudikai įvardijo, kokie automobiliai dažniausiai nukenčia nuo ilgapirščių

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo fiksuojama mažiau smulkių vagysčių iš automobilių nei...

Automobilių nuvertėjimas 2020 metais: kurių kainos krito, o kurių net augo? apžvalga (42)

Pagaliau baigėsi daugelio žmonių neigiamais epitetais linksniuojami 2020 metai. Nemažai daliai...

Eismo sąlygas sunkina snygis ir pustymas (4)

Sudėtingesnės eismo sąlygos dėl snygio ir pustymo antradienio rytą susidarė Vakarų Lietuvoje,...

Keliuose yra slidžių ruožų, naktį eismo sąlygas sunkins plikledis

Šeštadienio pavakarę dėl buvusio ar tebesitęsiančio silpno snygio, vietomis pereinančio į...

Top naujienos

Viskam pasiruošę. Ypatingos parengties pareigūnai, mokantys vairuoti kaip filmuose apie šnipus

Ties įvažiavimu į žiedą susidariusi spūstis palengva skiriasi pusiau. Pirmoje juostoje stovintys...

Raminta Rakauskė | D+

Šešeri metai su euru: kas labiausiai pigo ir brango prognozuoja, kaip kainos keisis toliau

Nuo euro įvedimo Lietuvoje labiausiai didėjo paslaugų kainos , kurios bendrai kilo 24 proc.,...

CSKA dominavimą pažabojęs Šaras prisipažino: rungtynių pradžia mane tikrai išgąsdino (14)

Eurolygos lyderius jų pačių tvirtovėje ant menčių paguldę „ Barcelona “ krepšininkai turi...

Schilleris įvardino akivaizdžią „Žalgirio“ nesėkmės priežastį, Jokubaitis baiminasi dėl COVID-19 (65)

Po pralaimėjimo Sankt Peterburge Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris tvirtino, kad...

Paspaus tikras žiemiškas šaltis: termometrai rodys 19-24 laipsnių šalčio (13)

Šeštadienį per Lietuvą slinks, šaltame ore susiformavęs, nedidelis ciklonas. Jis tiek naktį,...

Autostopu keliavusios merginos nužudymo byloje – šiurpus liudininko pasakojimas: girdėjosi kraują stingdantys riksmai (71)

1976 metų gegužės 9-oji – Motinos diena : jie laukė ir laukė... Šeimos namuose Australijos...

Fotografė įamžino moterų kūnus ir istorijas po gimdymo: liūdna, kad daugelis gėdijasi savo kūno po to, kai jis atliko didžiausią darbą (105)

Daugelis moterų sutiks, kad nėštumas ir gimdymas – vieni svarbiausių įvykių gyvenime. Atėjęs...

Antras antausis Rusijoje – „Žalgiriui“ per kietas ir „Zenit“ riešutas (462)

Dvigubą Eurolygos savaitę Kauno „Žalgiris“ (11-9) baigė dar viena nesėkme. Po pralaimėjimo...

Eurolygos lyderiams – Jasikevičiaus pamokos: „Barcelona“ pranoko CSKA Ulanovas sužaidė sezono rungtynes (82)

Svarbią pergalę Eurolygos lyderių mūšyje Maskvoje pasiekė „Barcelona“ (14/6), kurį antrą...

Kada karantino ribojimai keisis: rimtesnes atlaisvinimo priemones siūlo atidėti vasariui (424)

Koronaviruso statistiniai skaičiai lėtai, bet pozityvesni. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (...